Vilniaus miesto vyriausioji sodininkė Vaiva Marozienė papasakojo apie Vilniuje sparčiai augančius gėlynus.
– Prie Operos ir baleto teatro kvepia ir žydi rožynai. Daugeliui vilniečių jie pasirodė naujiena. Ar tie Vilniuje atsirandantys rožynai yra kompensacija už nenupjaunamą žolę, kuria retas džiaugiasi, o dažnas piktinasi?
– Žolė yra nupjaunama pagal savo ritmą, tipus ir rėžimą, viskas čia yra gerai. Aišku, dar tobulinami dalykai, kas liečia vejos ir pievų šienavimą, bet ten yra labai aiškios mintys, labai aiški miesto strategija, ir viskas bus gerai.
– Nors oras labiau primena rudenį nei vasarą ir rožių žiedlapiai jau šiek tiek pabyrėję, bet kodėl būtent rožės? Iš kur kilo tokia idėja ir kiek jų čia yra?
– Pagrindinė idėja dėl rožių kilo visiškai istoriškai, kadangi mūsų žymus žmogus Juozapas Jundzilas, kuris įkūrė Bernardinų sodą, buvo botanikas, teisininkas, turėjo daug visokių pareigybių ir veiklų. Jis buvo kartu ir selekcininkas: selekcionuodavo rožes ir pardavinėdavo jas svečiams, kurie atvažiuodavo iš Europos. Su ta mintimi iš tiesų ir gimė matymas atnaujinti tuos rožynus visoje miesto erdvėje.
Bet tie rožynai yra labiau kompleksiški – labai bijau to žodžio, bet jie labiau linkę į tvarumą, nes augalai parenkami pagal draugystės principą. Parenkami augalai, kurie gali augti šalia, pavyzdžiui, česnakai. Kaip sako specialistai, jie chemine prasme saugo nuo kenkėjų. Girmėtės taip pat yra natūralus herbicidas. Jos saugo ne tik nuo kitų žolių, bet ir padeda pačioms rožėms būti sveikoms, o taip pat sudaro apatinį sluoksnį, kad nesimatytų nubyrėjusių žiedlapių. Kad kuo mažiau reikėtų ravėti ir kad užsirakintų drėgmė.
Derinant gėlynus, kitas gėles šalia rožių gaunamas daugiafunkciškumas. Todėl rožių vis atsiranda per visus miesto lopinėlius ir žalias erdves. Žinoma, jos atsiranda atsižvelgiant į kontekstą. Gal vienur bus labai daug rožių, kitur bus mažiau. Prie Operos ir baleto teatro jų daug, nes čia vyksta baletas ir koncertai. Žinoma, visos spalvos priderintos prie fasadų, atsižvelgiant į patį pastatą ir jo interjero subtilybes. Todėl turime tokią kompoziciją, kokią turime.
– Ar rožės žydės visą vasarą? Ar tai nėra trumpalaikis augalas? Taip pat rožė yra lepus augalas, puola ir amarai, žiemą reikia dengti, kad nenušaltų. Ar neteks pavasarį dalies persodinti?
– Tai yra tam tikri mitai, kuriuos mes bandome sugriauti. Amarai ateina, bet jie ateina ant šviežių rožių ir didelės žalos nepadaro. Kai pumpuras užauga ir sutvirtėja, tai amarai jau nebeįkanda. Kai kurių rožių veislių tikrai nereikia dengti. Jos yra parinktos tokios, kurios gali savarankiškai gyventi ir yra ilgaamžės.
Apskritai, pastebime, kad rožė yra unikalus ir labai geras augalas miestui, nes natūraliai ji auga karštose, bet maistingose vietose ir turi savo vieną labai gilią šaknį, kurios dėka sugeba ieškoti vandens labai giliai. Tik turime jos neišlepinti. Patys kadaise, kai tik atsirado galimybė iš užsienio vežtis rožes, vežėmės bet ką, ką galėjome. Jos buvo lepios, jautrios ligoms, neatsparios šalčiams. O dabar parenkamos visai kitos, kurios visa tai ištveria.
– Kiek laiko jos žydės? Dalis žiedų yra pabyrėjusių, bet lygiai taip pat yra prikrautų žiedų.
– Žinoma, nebus taip, kad žydės nuolat iki pat šalnų. Bet mieste renkamos veislės, kurios nurimsta, tada vėl žydi. Žinoma, pakarpome, kad jos atrastų norą žydėti pakartotinai. Po dabartinio žydėjimo bus nurimimas ir vėl turėtų pražysti arčiau rudens.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Taip pat prie rožių yra lentelės „Grožėkitės iš tolo“. Kai kurie miesto gyventojai mėgsta kažką ir namo parsinešti iš gėlynų. Ar pavyksta apsaugoti ir gėlynai nenukenčia?
– Neslėpsiu, pasitaiko visko. Yra buvę, kad esu mačiusi pardavinėjamų priskintų kompozicijų, bet labai tikime augančiu piliečių sąmoningumu ir tikimės, kad gėlynais atnešime estetinį požiūrį ir pagarbos jausmą. Kol kas lyg ir nenuskinta viskas labai, tai tikiuosi, kad taip ir liks.
– Minėjote, kad didelis rožynas yra ne tik prie Operos ir baleto teatro, bet ir kitose Vilniaus vietose. Ar daugės tokių gėlynų, kurie kviečia grožėtis ir džiaugtis?
– Jų jau yra nemažai ir jų tikrai daugėja, vyksta visai nemaži sodinimai. Nors mums ir šalta, ir šlapia, ir nesmagu, bet sodinimams yra nuostabu, nes nereikia laistyti, viskas prigyja. Mieste tikrai turime gražių vietų: Gucevičiaus skveras, Sirvido skveras – jame parinktos išskirtinio kvapo rožės, nes ten yra ambasados, ir pagal jas parinktos visos rožytės. Taip pat turime Tbilisio skverą ir Dudajevo skverą.
Tikrai daugėja tų erdvių, kur „rožinamės“ ir puošiamės, kur keičiasi žydėjimas – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Taip pat kuriamos įdomios ir tvarios kompozicijos, susijusios su kažkokiais istoriniais momentais.
Naujausi komentarai