Vilniuje kitąmet tikimasi pradėti paminklo A. Smetonai statybą

Nutarta, kad bus įgyvendinamas konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas „622522“.

„Su jo autoriais pasirašyta autorinė licencinė sutartis, jiems perduotos autorių teisės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič.

Anot jos, visi projekto įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kitąmet.

Vyriausybės rengtą paminklo Antanui Smetonai konkursą laimėjo knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojanti skulptūra.

Projekto autorių nuotr.

Jo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė – pasirinko akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

„Todėl vizualinei estetikai pasirenkama ne tiek portretiška ar figūrinė kompozicija, kiek knygos atvartą simbolizuojanti trafaretiška meninė raiška, kylanti iš jo (A. Smetonos – BNS) visuomeninės veiklos signifikantų“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Skulptūrą siūloma gaminti iš rūdijančio plieno. Autorių teigimu, tai atliepia simbolinę idėjos įkrovą – atminties ir istorijos kintamumą, laiko poveikį bei tapatumą su aplinka.

„Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į „geležinės valios“ metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A. Smetonos asmenybe. Ši medžiaga taip pat referuoja į tvarumą, solidumą per medžiagos simboliką – tad pati skulptūrinio objekto materija įgauna specifinę ženklinę įkrovą. Skulptūrinė plastika – minimalistiška, neperkrauta, aiškiai suvokiamos formos“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Pagal autorių skaičiavimus, paminklas turėtų kainuoti per 45 tūkst. eurų, o visas projekto įgyvendinimas – 233 tūkst. eurų.

Paminklą planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.