Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Kauno savivaldybė ir jau nebeegzistuojanti Kauno apskrities viršininko administracija neteisėtai pardavė 4,55 ha valstybinės žemės sklypą.

Ginčas dėl sklypo prie įvažiavimo kelio į Kauną baigtas

Beveik 5 ha teritorija tarp degalinės ir kitos bendrovės turėtų atitekti buvusių savininkų palikuonims.

Statinių nebuvo

Ši istorija prasidėjo dar 1995 m. Žemės sklypas Savanorių prospekte 404C buvo išnuomotas Lietuvos–Vokietijos įmonei. 1999 m. šiai įmonei buvo išduotas leidimas statyboms, kuris galiojo iki 2004 m. pabaigos.

Generalinė prokuratūra išaiškino, kad įmonė statybų taip ir nepradėjo. Ant dirvožemio tik išdėliojo blokus ir juos įregistravo kaip pamatus. 1999 m. pabaigoje Lietuvos-Vokietijos bendrovė šitą turtą, kaip nebaigtą statybą, pardavė bendrovei "Eiginta".

Šių blokų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pagrindu neteisėtai sklypo nuomai. 2000 m. Kauno apskrities viršininko administracija 99 metams išnuomojo bendrovei 3,8 ha žemės sklypą prie neva esančio statinio, o iš tiesų – tik pamatų blokų.

Neteisėti veiksmai buvo tęsiami ir toliau. 2001 m. Kauno miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo prie neteisėtai išnuomotos žemės buvo prijungtas 750 kv. m. sklypas, 2002 m. Kauno apskrities viršininkas nutarė bendrovei parduoti dalį žemės sklypo – 750 kv. m.

Teisybės paieškos

"Dėl nuosavybės teisių į senelės žemę atkūrimo kreipėsi mano tėtis. Tačiau jis vis gaudavo atsakymus, kad žemė užimta. Po jo mirties perėmiau žemės paveldėjimo reikalus ir paaiškėjo, kad žemė Savanorių prospekte užgrobta padedant anksčiau dirbusiems valdininkams", – žemės atgavimo istoriją prisiminė Mantautas Šutinis.

Viešąjį interesą šioje byloje ėmėsi ginti Generalinė prokuratūra. "Žmogus buvo atkaklus. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo į Generalinę prokuratūrą. Kadangi ten buvo valstybinė žemė, prokuratūra surašė savo ieškinį. Vėliau bylos buvo sujungtos į vieną", – aiškino Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.

Pažeidimus padarę Kauno savivaldybės ir buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos valdininkai liks nenubausti. "Administracinės nuobaudos skirti negalime, nes pasibaigė tam skirtas terminas. Baudžiamosios atsakomybės dėl klastojimo taip pat nepareikalausime, nes, ko gero, irgi jau suėjusi senatis", – svarstė prokurorė.

Nutartis neskundžiama

"Tas bylinėjimasis tęsėsi daugiau nei 6 metus. Į teismą ėjau kaip į darbą", – prisiminė M.Šutinis. Vyras neslėpė džiaugsmo priimtu Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės priimtus teisės aktus. 2009 m. minėtas teismas ieškinį atmetė. Žemė liko "Eigintos" žinioje.

Apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo priimtas sprendimas buvo apskųstas. Šiemet balandį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą ir patenkino generalinio prokuroro bei M.Šutinio ieškinius.

Tokiu teismo sprendimu liko nepatenkinta bendrovė "Eiginta". Jos atstovai sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažino, kad valstybės institucijos, Kauno savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija neteisėtai išnuomojo ir pardavė valstybinės žemės sklypą.

Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Paveldėtojas galės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Sprendimo nekomentuoja

Bendrovės "Eiginta" įkūrusios mažmeninės prekybos tinklą "Šilas" vadovas atsisakė komentuoti kelerius metus užsitęsusį bylinėjimosi maratoną.

"Mes turime savo nuomonę apie visą šitą bylą ir dėl kokių priežasčių ji buvo pradėta, bet mes jos nereikšime, – užuominomis kalbėjo "Eigintos" vadovas. – Kadangi tai Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų, mes jį gerbiame, kad ir kaip būtų skaudu. Tie visi dalykai, kurie čia vyko ketverius metus, yra žiauru, tik tiek."