Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė (VUVL) netrukus išnyks. Jos ateitis – Santariškių klinikų filialas. Medikai nerimauja, kad tokia reforma naudos neduos, o nukentės mažieji ligoniai.

Vienys ligoninių pajėgas

Nors VUVL yra visai šalia Santariškių klinikų, jos iki šiol buvo visiškai atskiros įstaigos: savi specialistai, įranga, finansai, valdymo sistema. Pradėjus pertvarkyti Lietuvos ligoninių tinklą, čia ruošiamasi naujai tvarkai – bendram suaugusiųjų ir vaikų ligoninių gydytojų darbui.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikina, kad šis žingsnis – teisingas ir jo reikėjo jau seniai, tačiau medikai su jų nuomone sutikti nenori. Jie įsitikinę: dėl to, kad kažkam reikia formaliai sumažinti ligoninių skaičių, sergantys vaikai bus gydomi prasčiau.

"Jei tapsime suaugusiųjų ligoninės filialu, mums bus sunku išlaikyti vaikų ligoninės specifiką, o ji visai kitokia nei suaugusiųjų. Pradedant nuo techninių dalykų – specifinės įrangos, palatų dydžio, slaugos poreikio iki mamų buvimo ligoninėje su vaikais ir daug kitų dalykų. Mūsų specialistai nemoka gydyti suaugusiųjų, o klinikų specialistai nemoka dirbti su vaikais. Nesvarbu, kad turime tą pačią licenciją. Reikia žinių, patirties", – įsitikinęs VUVL direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokymui prof. Vytautas Usonis.

Vaikams siekia išimties

VUVL jau buvo bandymų jungti kai kurias ligoninių funkcijas. "Bandėme jungti transporto, aptarnavimo paslaugas ir patyrėme visišką fiasko, teko atsiskirti. Įsivaizduokite, kaip bus, jei mūsų ligoninėje atsitiks kas nors santechnikai ir reiks ieškoti vieno specialisto, dirbančio visoms Santariškėms. Nerealu", – kalbėjo VUVL direktoriaus pavaduotoja intervencinei medicinai Olga Zimanaitė.

V.Usonio nuomone, vaikų gydymui per reformą reikėtų taikyti išimtis. "Pirmiausia, mes nemanome, kad tokios pertvarkos leistų sutaupyti, antra, net jei ir taip, tuomet sakykite aiškiai, kad taupome skriausdami vaikus", – piktinosi jis.

Profesorius prisiminė atvejį, kai atsiradus pirmiesiems kompiuteriniams tomografams visi manė, kad jie bus suaugusiųjų ligoninėje ir ten dirbantys specialistai dalį laiko galės tirti vaikus. "Gyvenimas parodė, kad tai nepasitvirtina. Vaiko kūno sandara kitokia nei suaugusiojo, kitos ligos, negalime taikyti to paties, – tikino V.Usonis. – Be to, esame vienintelė daugiaprofilinė universitetinė vaikų ligoninė Lietuvoje. Jos panaikinimas parodytų valstybės požiūrį į vaiko sveikatą."

Bijo prarasti partnerius

Kitas ligoninės rūpestis – ligoninės finansavimas. "Dabar mes visiškai išsilaikome patys, esame rentabilūs, nieko neprašome. Kai viename biudžete, vienoje įstaigoje bus vaikų eilutė ir suaugusiųjų eilutė, kils labai didelis pavojus, kad vaikams skirtos lėšos jų nepasieks. Tiesiogiai nebus pasakyta, kad vietoj vaikų bus teikiama pagalba suaugusiesiems, bet yra daug kitų būdų", – baiminosi V.Usonis.

"Kitas dalykas – mes esame ne vienos tarptautinės programos partneriai. Kaip jiems turėsime paaiškinti, kad ligoninės nebeliko, ar jie norės toliau bendradarbiauti? Mus taip pat labai remia organizacija "Lietuvos vaikų viltis". Jie renka aukas ir remia vaikų ligoninę, to nedaro mūsų valdžia. Jie labai skaičiuoja pinigus, nemėtys be reikalo ir galbūt neduos tokiai didžiulei įstaigai, o mums tai bus didžiulis smūgis. Galų gale, turime išsaugoti savo unikalumą, valdžia turi galvoti apie Lietuvos ateitį. Juk apie valstybę sprendžiama pagal jos požiūrį į vaikus ir į senelius", – sakė O.Zimanaitė.

Interviu

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė

– Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės (VUVL) medikai ir administracijos darbuotojai mano, kad jų prijungimas prie Santariškių klinikų bus klaida ir teigia nesuprantantys, kokią tai duos naudą. Ką galėtumėte jiems atsakyti?

– Siekis sujungti Santariškėse esančias ligonines į bendrą junginį nėra jokia naujiena. Daug ministerijos vadovybių to siekė, nes matome naudą pacientui, ypač dabar, per sunkmetį. Sujungus šias įstaigas atsilaisvintų tiek žmogiškieji ištekliai, tai yra medicinos profesionalai, tiek lėšos. Tie pinigai leistų daugiau pacientų gauti reikiamas paslaugas, pagerintų paslaugos kokybę, o medikų atlyginimai jei ne padidėtų, tai bent nemažėtų.

Akivaizdus pavyzdys – viena iš klinikų turi pasaulinio lygio laboratorinės diagnostikos įrangą, kuria būtų galima atlikti tyrimus visoms gydymo įstaigoms, esančioms Santariškėse, ir ne tik joms. Jei tie tyrimai būtų centralizuoti, kai kurie atpigtų dvidešimt kartų. Lygiai tas pats kalbant apie branduolinę mediciną, radiologinius tyrimus, medžiagų instrumentų centralizavimą, viešąjį pirkimą, pacientų maitinimą ir taip toliau. Šiandien turime problemą, kad ypač brangi diagnostinė aparatūra naudojama absoliučiai neracionaliai. Vienoms gydymo įstaigoms trūksta specialistų, jos pradeda vilioti kitapus gatvės esančius medikus, tai yra iškreipta nesveika konkurencija, dėl kurios nukenčia pacientas.

– VUVL iki šiol su kitomis įstaigomis bendradarbiaudavo sutarčių pagrindu. Kodėl šis būdas nebetinkamas?

– Teko kalbėti su visų įstaigų, esančių Santariškių gatvėje, vadovais. Bendradarbiavimas dabar dažnai vyksta asmeninių kontaktų, geranoriškumo arba ėjimo pro užpakalines duris principu. Sujungus įstaigas būtų visiškai aišku juridiškai, kaip pasidalyti specialistais, bendra įranga ir taip sutaupyti pinigų savo gydymo įstaigai.

– Tačiau ar Vaikų ligoninei nereikėtų taikyti išimčių? Medikai teigia, kad vaikų gydymui reikalinga kitokia technika, kiti specialistai.

– Girdėjau motyvus ir kitokius. Kaip tik, kai operuojami vaikai, sujungus įstaigas nebūtų problema išsikviesti specialistų iš suaugusiųjų ligoninės. Pavyzdžiui, kai operuojant mergaitę prireikia ginekologo. Į ką mes žiūrėsime, ar į pozityvią pusę, kokia bus nauda, ar tik baiminsimės pokyčių? Sistema tiek metų nebuvo sujungta, nes žmonės, kiekviena ligoninė manė, kad jie yra išskirtiniai. Mums jokia naujiena, kad žmonės sugalvoja motyvų, turi palaikymo komandą, kuri randa daug minusų ir baimių.

– Ar neatsitiks taip, kad finansavimas, įvairių įstaigų skiriamas vaikams, iš tikrųjų jų nepasieks?

– Tai ir yra tas baimių fenomenas, apie kurį kalbu. Kalbame apie patį principą, kodėl reikia jungtis, kas bus sutaupyta. Kaip bus finansuojama, kokie modeliai parinkti, šiandien atsakymo neturime. Pirmą žingsnį link struktūrinės reformos žengėme žinodami, kad jis teisingas ir geras, o baimes, kas bus po to, kai ateis laikas, spręsime, kalbėsime, tarsimės.

– Kaip atsirenkate, kurias įstaigas palies reforma? Kodėl, pavyzdžiui, Žalgirio klinika lieka savarankiška?

– Darome reformą 3R: respublikinės, regioninės ir rajono ligoninės. Šiandien galime aiškiai pasakyti, kad matome 11 respublikinių ligoninių. Tai yra Kauno ir Vilniaus universtitetinės ligoninės, penkių didžiųjų miestų daugiaprofilinės ligoninės ir specializuotos ligoninės. Žalgirio klinika patenka į tą specializuotų ligoninių kategoriją kaip respublikinė odontologijos klinika.

– Ar yra atlikti skaičiavimai, kiek tokios pertvarkos leis sutaupyti?

– Imant visą struktūrinę reformą Lietuvoje per metus būtų beveik 400 mln. litų.