- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad Vilniuje ir toliau bus siekiama atsisakyti pagarbos ženklų, paminklų su nacių ar sovietų režimu siejamiems asmenims.
Naujienų portalo 15min.lt konferencijoje jis tvirtino, kad šiuo metu jau priimtas sprendimas nuimti Žvėryne esančią atminimo lentą poetei Valerijai Valsiūnienei. Jos išdavystė leido sovietų saugumui suimti Joną Noreiką-generolą Vėtrą.
„Daugelis nežino, kas ji tokia yra, bet ji buvo tokia poetė, galbūt nelabai smarkiai žinoma, patriotiškus eilėraščius rašiusi iki Antrojo pasaulinio karo, po to buvo išsiųsta į Sibirą, ten pradėjo bendradarbiauti su NKVD, įdavė visą eilę savo piliečių. Būtent dėl to ir ta lenta atsirado Žvėryne, Vytauto gatvėje. Yra sprendimas nukabinti tą lentą“, – patvirtino R. Šimašius.
Ateityje, anot mero, bus sprendžiama ir dėl rašytojo, sovietmečiu Rašytojų sąjungai vadovavusio Petro Cvirkos paminklo.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Anot jo, situacija su paminklu P. Cvirkai yra sudėtingesnė, nes skulptūra yra kultūros paveldo registre. Šiuo metu aiškinamasi, ar paminklą galima perkelti į kitą vietą.
R. Šimašius tikino, kad šalinant atminimo ženklus kai kuriems asmenims sostinėje „neprasideda raganų medžioklė“, nes atsisakant įamžinimo siekiama nubrėžti „aiškią ribą“.
„Jei žmogus davė įsakymus ar išdavinėjo saugumo struktūroms, ar padėjo organizuoti žudymus, teisių atėmimus, suvaržymus ir dėl to realiai nukentėjo kiti žmonės, man atrodo, čia yra labai aiški riba“, – teigė meras.
Mero teigimu, šią ribą yra peržengę diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa, raginęs išvaryti žydus iš Lietuvos, taip pat su žydų izoliavimu susijusius nacių vadovybės raštus tvirtinęs Jonas Noreika- generolas Vėtra, nors ir „ne iš piktos valios“.
Ir Petras Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai savo kolegą poetą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat susidorodamas ir su kitais, ir aktyviai dalyvaudamas.
„Ir Petras Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai savo kolegą poetą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat susidorodamas ir su kitais, ir aktyviai dalyvaudamas. Ir Valerija Valsiūnienė peržengė tą ribą. Dėl kitų – čia jau galbūt didesnės analizės reikia“, – svarstė R. Šimašius.
P. Cvirkos paminklo nukėlimui priešinasi Lietuvos rašytojų, dailininkų sąjunga, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jie ragina įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat aklai nenaikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai. Neskubėti su sprendimais ragina ir rašytojo, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko vadovaujama Kultūros ministerija.
R. Šimašius sutiko, kad tarp minimų žmonių yra „labai įvairialypių asmenybių“, o paminklo nukėlimui žmonės priešinasi dėl skirtingų priežasčių. Jis žadėjo, kad skveras nebus užstatytas, bus išsaugota pokaryje kurto skvero struktūra, pats paminklas taip pat nebus sunaikintas, tik galbūt perkeltas.
Jo esą neįtikina ir argumentas, kad paminklas buvo pastatytas P. Cvirkai kaip rašytojui, o ne nomenklatūriniam veikėjui.
„Mano supratimu, tai yra paminklas ne rašytojui, o aukšto lygio kolaborantui“, – pabrėžė R. Šimašius.
Meras turi viziją, jog paminklas galėtų būti išvežtas į P. Cvirkos gimtinę Jurbarko rajono savivaldybėje, o aikštėje liktų „gražiai gebenėmis apaugęs postamentas“ su įrašais, čia galėtų rengiamos parodos, ekspozicijos, performansai.
R. Šimašius tai pat sakė, kad pervadinti Salomėjos Nėries gimnazijos senamiestyje ir gatvės Perkūnkiemyje neketinama. Jis teigė, kad jam būtų nejauku mokytis poetės, kuri sovietmečiu „buvo naivi ir užsikrėtusi komunizmo idėjomis“.
„Kitą vertus, ji galiausiai ir atgailos ženklus rodė. O ar ką nors yra įdavusi ar tiesiogiai kam pakenkusi, aš tokių istorijų nežinau“, – svarstė jis.
Paminklo nukėlimo šalininkai teigia, kad P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, V. Valsiūnienė buvo užverbuota sovietų saugumo ir paleista iš tremties, išdavė J. Noreikos įsteigtą Lietuvių tautinę tarybą – iš viso buvo suimtas 41 asmuo. Vėliau V. Valsiūnienė dirbo Rašytojų sąjungoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą8
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...