Sostinės meras: judėsim šituo keliu

Jo teigimu, tam reikia pakeisti Paramos ir labdaros įstatymą, kuriame būtų įrašyta, jog institucijoms galima paramą priimti ne tik paslaugomis, bet ir darbais.

„Paramos ir labdaros įstatyme, kuris dabar numato, kad paramos gavėjo statusą turinčios įmonės gali priimti paramą paslaugų forma. Šiuo atveju reikėtų pakeisti, kad galėtų priimti paramą paslaugomis ir darbais. Nes čia šiuo atveju yra reikalingi darbai. Ir viskas“, – ketvirtadienį Maskvos namuose žurnalistams sakė V. Benkunskas.

„Nedelsiant (bus teikiamas siūlymas pataisai – BNS). Jeigu mes turim visą sprendimą, yra patvirtinimas ir iš verslo (kad griautų visuomeniniais pagrindais – BNS) bandome lipdyti aiškią teisinę struktūrą, kaip šitą projektą realizuoti, tada, aišku, reikalingas tas įstatymo pakeitimas“, – pridūrė jis.

Sostinės meras teigė jau kreipęsis į statybų bendroves dėl pastato griovimo.

„Visos įmonės, į kurias aš kreipiausi, atsakė vienaip ar kitaip pozityviai – kad jie svarstytų, kad būtų įdomu. Jeigu mes judėsim šituo keliu, aš neabejoju, kad ir daugiau įmonių prisijungtų ir mes turėtume tikrai labai prasmingą ir gražų precedentą, kuris padėtų mums šitą Vilniaus gėdą panaikinti“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, kartu būtų ieškomos ir teisinės galimybės, kaip miestas su verslu galėtų prisiimti atsakomybę už pastato griovimą. Šiuo metu 2022 metų teismo sprendimu už griovimo darbus atsakinga Statybos inspekcija.

„Jie (Statybos inspekcija – BNS) yra atsakingi už teismo sprendimo vykdymą. Jeigu bus valia iš jų eiti mūsų pasiūlytu keliu – perduoti atsakomybę miestui kartu su verslu, tai ieškosime teisinės formos – ar tai bendradarbiavimo susitarimu, ar kitais būdais. Bet kad galiausiai visus darbus padarysime už juos, bet jie bus formaliai ta šalis, kuri priims dovaną iš verslo“, – BNS sakė sostinės meras.

„Dabar svarbiausia susitarti, kad jie (Statybos inspekcija – BNS) iš esmės priimtų šitą dovaną ir šitą idėją“, – pridūrė jis.

Pasak V. Benkunsko, laukiant, kol baigsis teisminiai ginčai dėl pernai paskelbto neįvykusiu griovimo konkurso bei kol bus skelbiamas naujas pirkimas, gali praeiti dar treji–ketveri metai.

„Ką girdime iš Statybos inspekcijos – šiais metais dar vyksta teisminiai ginčai, tada galimai nauji bandymai inicijuoti naują pirkimą. Prognozuočiau, kad kokius tris–keturis metus dar nieko neturėtume. Kitaip tariant, teismo sprendimas jau artėja prie dešimtmečio, kaip nėra įvykdomas“, – žurnalistams sakė Vilniaus vadovas.

Jo teigimu, vadinamųjų Maskvos namų griovimo darbai neturėtų reikalauti išskirtinės kompetencijos.

„Dėl kvalifikacijos, tai didelių, stambių įmonių atstovai sako, kad čia kažkokios ypatingos specifikos nėra, tai yra eilinis pastatas, kurį tiesiog reikia nugriauti. Ir jie savo jau verslu ir patirtimi, ir galiausiai rizika prisiimtų tuos darbus padaryti. Tai šiuo atveju išspręstume ir finansinį, ir tą techninį dalyką už Statybos inspekciją“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Kaip galėtų vykti procesas – dar neaišku

Statybų įmonės „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius teigė, jog vadinamųjų Maskvos namų griovimo darbai galėtų kainuoti mažiau nei 2 mln. eurų.

„Neišeitų dabar pasakyt, kiek kainuotų griovimo darbai. Įvardijama iki 2 milijonų ta sąmatinė vertė. Čia apžiūrėjom su kolegom, turbūt galėtų būti ir mažiau. Tai šiandien atsakyt neišeina“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė T. Grincevičius.

Anot jo, griovimo darbai galėtų trukti apie metus: „sunku vertinti, sakyčiau, kad apie metus. Gal ir trumpiau šiek tiek, gal ir ilgiau, bet čia tokie jau techniniai dalykai, į kuriuos turėtų atsakyti tikrieji specialistai“.

Pasak T. Grincevičiaus, „Naresta“ vadinamųjų Maskvos namų griovimo procese galėtų dalyvauti nebent su kitomis statybų bendrovėmis.

„Finansiškai mūsų įmonei tikrai neapsimokėtų to daryti. Mes čia vieni tikrai nieko nedarytume, nepajėgtume padaryti. (...) Nemanau, kad tai yra tokių rangovų, kurie vieni galėtų įgyvendint tokį projektą neatlygintinai. Tai manau, čia, jeigu susiburtume į gerą kompaniją, tai galima bandyt tą dramblį suvalgyt po gabaliuką“, – sakė įmonės vadovas.

Jo teigimu, dar nėra aišku, kaip visuomeniniais pagrindais bendrovės galėtų nugriauti pastatą.

„Čia yra daug tokių techninių dalykų. Galbūt būtų surinktos kažkokios lėšos į krūvą, pasamdytas rangovas, kuris tą (darbus – BNS) atliktų pigiau. Galbūt kažkuriam rangovui reikėtų savo technika, savo žmonėmis prisidėti. Čia tokie techniniai klausimai, į kuriuos tikrai mes nei diskutavom atskirai, nei labai išsamiai svarstėm, mes kol kas palaikom idėją ir neatsisakom sudalyvaut šitame projekte“, – sakė T. Grincevičius.

Tuo metu infrastruktūros statybos bei remonto grupės „Fegda grupė“ vadovas Gediminas Gribulis teigė, jog griovimo tempas bei indėlis priklausys nuo to, kiek verslų sutiktų prisijungti prie iniciatyvos.

„Čia turbūt teisingo atsakymo nėra, bet iniciatyva, kada susitelktų stiprūs verslai, vienoje vietoje, pasidalintų ta finansine našta, pasidalintų techninėmis galimybėmis, turima technika, turbūt būtų pats racionaliausias. Tai yra – kuo daugiau prisidėtų verslų, tuo būtų lengvesnė našta kiekvienam iš jų asmeniškai. Tuo greičiau galėtų tai įvykti. O koordinavimas tai yra tiesiog techninis dalykas“, – sakė G. Gribulis.

Pasak statybų įmonės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, prie pastato griovimo darbų prisidėtų ne viena įmonė.

„Aš galvoju, kad prisidėtų tikrai daugiau (nei trys įmonės – BNS), pažiūrėkit, kiek rangovų stovi. Tai mes dirbam ne tik Kaune ar Klaipėdoje, dirbam visi ir Vilniuje. Tai Vilnius yra mūsų visų miestas. Ir jeigu mes galim uždirbti Vilniuje, tai galim jam ir padėti“, – teigė K. Vanagas.

Pasak statybų įmonės „Gilesta“ vadovo Romo Paliulio, šiuo metu kalbėti, kiek galėtų kainuoti pastato griovimas, kiek siektų kiekvienos iš bendrovių indėlis, yra per anksti.

„Mes tikrai žinome, kad iniciatyvą labai svarbu yra palaikyt. Tačiau šiai dienai svarstant apie konkrečius skaičius, pirmiausia reikėtų palaukti detalesnių tikslinimų. (...) Šitas pastatas tikrai yra miesto didelis šašas, tai, kaip minėjau, iniciatyva mums labai svarbi ir prie šio pastato nugriovimo esam pasiruošę prisidėti. Kiek – šiai dienai negaliu atsakyti“, – sakė R. Paliulis.

Tuo metu statybų grupės „Kalvasta“ komercijos direktorius Kęstutis Taletas teigė, jog, jo žiniomis, vadinamųjų Maskvos namų griovimas būtų pirmasis pastatas, kurį susivienijęs verslas nugriautų visuomeniniais pagrindais.

„Stambesnis ir toks daugiau visuomenei labiau žinomas, tikrai tai būtų pirmasis, mano žiniomis. Tačiau kaip ir bet kuris atsakingas verslas, vienokia ar kitokia forma teikiame paramą ir remiame vienas ar kitas organizacijas. Tai čia šiuo atveju būtų parama miestui“, – sakė K. Taletas.

„Tai galėtų būti kaip didelis „Darom“ akcijos projektas. Visi turbūt atsimename, bendromis gyventojų, verslo sektoriaus lėšomis ir darbo jėga, iniciatyva buvo tvarkomi skverai, Neries pakrantės, aikštės, kiemai. Tai šį pastatą matome kaip miesto gėdą ir (jo griovimą – BNS) priimtume kaip didelę „Darom“ akcijos vieną vietą“, – pridūrė jis.

Statybos inspekcija teigia pasirengusi bendradarbiauti

Tuo metu Statybos inspekcija ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė, jog Maskvos namų griovimo procedūros turi būti vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka.

„Suprantame visuomenės ir miesto vadovų lūkestį kuo greičiau išspręsti šią situaciją – tai yra ir mūsų tikslas. Tačiau tokio masto ir sudėtingumo statinio griovimas Vilniaus centre turi būti organizuojamas atsakingai, užtikrinant žmonių, aplinkinių statinių ir infrastruktūros saugumą“, – nurodė įstaiga.

Jos teigimu, griovimo darbų konkurso metu tiekėjų pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

„Šiuo metu vyksta su viešuoju pirkimu susijęs teisminis procesas. Inspekcija yra pasirengusi nedelsiant paskelbti naują viešąjį pirkimą, kai tik pasibaigs teisminis procesas ir bus priimtas galutinis sprendimas“, – tikino Statybos inspekcija.

Ji taip pat nurodė, jog yra pasirengusi bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – įvykdyti teismo sprendimą ir užtikrinti, kad statinio nugriovimas būtų organizuotas teisėtai ir saugiai.

BNS rašė, kad vienai iš neįvykusio Maskvos namų Vilniuje griovimo konkurso dalyvių, Vilniaus rajono statybos bendrovei „Regina ir Co“ sausio pabaigoje teismui apskundus sprendimą pernai gruodį atmesti jos pasiūlymą, Statybos inspekcija kol kas neplanuoja skelbti naujo konkurso.

Ji paskutinę 2025 metų dieną pranešė, jog neišrinko Maskvos namų griovimo konkurso nugalėtojo. Anot jos, konkurse dalyvavo keturios bendrovės, trys iš jų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, o dar viena laiku nepateikė dokumentų.

Įstaiga tuomet nurodė, jog konkursas laikomas neįvykusiu bei bus organizuojamas iš naujo. Sausį ji paskelbė sulaukusi vieno iš dalyvių pretenzijos dėl atmesto pasiūlymo, bet ją atmetė.

Inspekcija konkursą tęsti galėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pernai spalį atmetus kitos konkurso dalyvės „Vilniaus BDT“ skundą – dėl to įsigaliojo Apeliacinio teismo rugsėjo 9-osios sprendimas, kad ši įmonė iš konkurso pašalinta teisėtai.

Šių metų sausį V. Benkunskas pranešė kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą vykdant teismo sprendimą nugriauti nebaigtą statyti pastatą.

Kaip skelbė BNS, Maskvos namų idėja vystyta nuo 2004-ųjų, tuomečiam Rusijos sostinės merui Jurijui Lužkovui apsilankius Vilniuje, karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse. Tada nutarta panašų Vilniaus namų projektą vykdyti ir Maskvoje.

2008-aisiais Vilniaus savivaldybė išdavė statybos leidimą ir buvo pradėtos statybos, tačiau Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais Maskvos namų idėjos pamažu atsisakyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.

Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą leista organizuoti Statybos inspekcijai. 2020-ųjų vasarį sprendimo vykdymą teismas pratęsė dvejiems metams, galutinis jo terminas suėjo 2022 metų spalį.