„Šalin rankas nuo upės“: sostinėje – aktyvistų protestas

Protestuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Keiskime požiūrį, o ne upę“, „Upė ne griovys, stop gilinimui“, „Vilniui reikia daugiau neliečiamos gamtos“ ir kt.

Jie skandavo „Šalin rankas nuo upės“ ir „Baikite naikinti gamtą“.

Nors savivaldybė teigia, kad planuoja atlikti Neries vagos tvarkymo darbus nuo Vingio parko iki Valakampių, protestuotojai mano, kad upė bus gilinama.

Aktyvistai reikalavo atsisakyti idėjų, kurios, anot jų, gali keisti natūralią upės būklę, ir pradėti dialogą su nepriklausomais aplinkosaugos ekspertais bei visuomene dėl upės vaidmens mieste.

Protestuotojų teigimu, upės dugno kasimas gali pažeisti natūralias buveines, sunaikinti žuvų nerštavietes bei sutrikdyti visos ekosistemos pusiausvyrą.

Akciją organizavo klimato judėjimas „Fridays for Future“ ir Lietuvos žaliųjų partija.

Proteste dalyvavusi klimato aktyvistė 25-erių Viltė Zaveckaitė BNS teigė nuogąstaujanti dėl savivaldybės planų tvarkyti upę.

„Pastaruoju metu pasaulyje gamtinė aplinka yra vis labiau niokojama, klimato kaitos grėsmė vis labiau kyla, todėl poreikis susirūpinti gamta ir jos likimu irgi atitinkamai vis aukštėja“, – kalbėjo ji.

32-ejų protestuotojas Marius Kučinskas akcentavo nepritariantis laivybai Neryje.

Nepritariu laivybai Neryje. Pirmas aspektas yra pinigų švaistymas. 

„Nepritariu laivybai Neryje. Pirmas aspektas yra pinigų švaistymas. Tai nereikalingos išlaidos, (o dėl to) brangsta viešojo transporto bilietai“, – BNS teigė vyras.

Jam antrino ir į protestą atvykusi 54-erių mokslininkė Giedrė Godienė.

„Nelabai suprantama, kodėl dėl trijų mėnesių laivybos reikia sugadinti „Natura 2000“ buveines“, – žurnalistams sakė ji.

„Daug Europos valstybių dabar kaip tik renatūralizuoja savo upes, suvokę, kokią klaidą jie darė, darydami iš savo upių kanalus“, – kalbėjo viena protesto organizatorių Gabija Gorobecaitė-Jocienė.

Protestą organizavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė žurnalistams sakė, kad savivaldybė manipuliuoja upės tvarkymo ir gilinimo sąvokomis.

„Viešoje erdvėje jie sako, kad tvarkys upę, tačiau kai žiūrime dokumentaciją, kuri yra priduota Aplinkos apsaugos agentūrai, šitie darbai, kurie dėliojami, priskirtini upės vagos gilinimui tam, kad ji būtų tinkamesnė, saugesnė laivybai“, – teigė ji.

„Labai daug kartų pilietinė visuomenė yra atsidūrusi padėtyje, kai jau yra nukirstas medis, kai jau yra atliktas koks nors gamtos prievartavimo aktas ir tik tada sprendžiama, kas kaltas, kokia kompensacija laukia ir panašiai“, – sakė politikė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas savo ruožtu teigė, kad ištisinis vagos gilinimas neplanuojamas.

„Savivaldybė nežada valyti ištisinės vagos ar kaip nors jos gilinti. Išrinkome 12 vietų, kurias reikėtų pravalyti. Tam darome poveikio aplinkai vertinimą, kuris ir pasakys, ar gamtai yra rizikų ir ar bus padaryta žala. (...) Anksčiau kasmet buvo vykdomas upės valymas be jokio poveikio aplinkai vertinimo“, – žurnalistams sakė jis.

A. Bužinsko teigimu, tvarkyti vagą būtina siekiant užtikrinti saugią laivybą, nes dėl ledonešių ir natūralios upės tėkmės vandens kelias užsineša ir gali tapti nepraplaukiamas bei nesaugus.

Iš viso numatyta sutvarkyti 12 užsinešusių vietų, kad būtų užtikrintas laivams reikalingas gylis, kad jie galėtų priplaukti iki kranto bei išlaipinti keleivius.

„Nieko negiliname, mes valome. Dugnas yra 75 centimetrų gylio. Toks jis turi ir būti, jeigu norime turėti oficialų vandens kelią. Tai mes nieko negilinsime. 12 vietų tiesiog prasivalysime ten, kur yra užneštas smėlis“, – nurodė jis.

„Sėdės mokslininkai, sėdės ekspertai, jie apžiūrės, ar nėra žalos gamtai, žuvytėms, paukščiukams, ir jie mums pasakys, galime mes tai valyti ar ne“, – pabrėžė jis.

Praėjusį sezoną Nerimi sostinėje nuo Verslo trikampio iki Karaliaus Mindaugo tilto pradėjo plaukioti keleiviniai laivai „Lašiša“ ir „Rytas“. Iš viso jų turėtų būti keturi.