Politikų skaičiavimas: sklypai – nauda, vaikai – bėda

Dar 2018 m. Vilniuje vietoje senojo turėjęs iškilti naujas Lazdynų baseinas, kaip pranešė savivaldybė, galbūt bus atidarytas kitų metų pabaigoje. Ką daryti?

"Vasarą dar galima nueiti į Žirmūnų paplūdimį ir paplaukioti Neryje, jeigu nebijote, kad kas nors iš kokio vamzdžio ko nors į jos vandenį nepripylė", – sako krepšinio treneris, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Rūtenis Paulauskas.

Iniciatyvos – privačios

"Vilniaus dienos" kalbintas prof. R.Paulauskas teigė, kad kuo toliau, tuo labiau abejoja, jog Vilniuje kada nors turėsime sostinės statusą atitinkančią sporto infrastruktūrą.

"Ir vargu ar čia kažkas keisis. Nematau Vilniaus miesto tarybos narių iniciatyvos. Kai baigiasi rinkimų agitacija, baigiasi ir gražios kalbos, o darbais jos nevirsta. Visą laiką girdime, kad laisvos žemės mieste nėra, žemė yra brangi. Bet man atrodo, kad prioritetai ne tie, trūksta politikų dėmesio žmogui, rūpesčio, kad vilniečiai turėtų kur mankštintis arba aktyviai leisti laisvalaikį", – sakė R.Paulauskas.

Prioritetai: krepšinio treneris prof. R.Paulauskas svarsto, kodėl Vilniaus valdžia verslui žemės randa, o vaikams – ne. B. Barausko nuotr.

Treneris svarsto, kuo virto gyvybiškai svarbūs sporto ir laisvalaikio objektai nepriklausomybės laikotarpiu? Vilniaus "Žalgirio" stadiono neliko, jis taps verslo ir pramogų centru. Nacionalinis stadionas Šeškinėje tapo ginčų, prieštaringų projektų, politinių rietenų, beviltiško administravimo ir pažadų objektu. Kultūros ir sporto rūmai, kaip planuojama, taps ne sporto, bet tik konferencijų centru. "Dinamo" irklavimo bazė – Finansų ministerijos archyvu. Žalgirio plaukimo baseinas ir ledo arena – ne sporto, bet gyvenamųjų namų kvartalu.

R.Paulausko teigimu, Vilnius turbūt viena iš "unikaliausių" Europos Sąjungos, ir ne tik, valstybių sostinių, kur sporto infrastruktūrą yra ištikęs visiškas krachas. Šiek tiek sporto infrastruktūros yra likę, bet tai, kas liko, – daugiausia iš sovietinių laikų. O tai, kas buvo pastatyta naujo, – pastatyta ne savivaldybės, o privačiomis lėšomis. Ta infrastruktūra, kurią valdo privatininkai, eilinis vilnietis naudotis nelabai gali.

"Aš kalbu apie gerai įrengtas teniso aikšteles, privačius baseinus, sporto klubus, paplūdimio tinklinio aikšteles. Vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems vilniečiams tai sunkiai "įkandama", tad jiems belieka tik bėgioti po mišką, kurio dar, laimė, yra likę, eiti į apleistus mokyklų stadionus, kurie yra tapę šunų trenažo aikštelėmis, – sakė treneris. – Vasarą dar galima nueiti į Žirmūnų paplūdimį ir paplaukioti Neryje, jeigu nebijote, kad kas nors iš kokio vamzdžio ko nors į jos vandenį nepripylė. Tiesa, dar yra dviračių takai, kuriuos savivaldybė vis džiaugiasi įrenginėjanti, tačiau kol jie bus sutvarkyti, kol bus veikianti visa infrastruktūra, praeis nemažai laiko. Be to, dviračių takai yra susisiekimo arterija, o ne sporto objektas."

Sąlygos netinkamos

Pažvelgus į penkias mėgstamiausias vilniečių sporto šakas – krepšinį, futbolą, gimnastiką, plaukimą ir tenisą, anot R.Paulausko, pamatai, kad miestui priklausančios sporto bazės arba merdi, arba jų visai nėra.

Nuėję į mokyklų sporto sales galime pamatyti, kad visos jos, išskyrus kelias mokyklas, statytos sovietmečiu.

Vaikų fizinio aktyvumo skatinimui sąlygų Vilniaus mieste nėra. Pavyzdžiui, krepšinį žaisti norinčių vaikų masiškumas siekia per 20 proc. viso neformalaus švietimo poreikių kiekio. Neįtikėtina, bet treniruotis Vilniuje galima tik bendrojo lavinimo mokyklų arba buvusių didelių gamyklų salėse. Tik kelios jų savo matmenimis, rūbinėmis bei sąlygomis stebėti rungtynes atitinka minimalius taisyklių ir sveikos logikos reikalavimus.

"Nuėję į mokyklų sporto sales galime pamatyti, kad visos jos, išskyrus kelias mokyklas, statytos sovietmečiu. Senose sporto salėse apskritai negalima daugeliu vaikams patinkančių sporto šakų užsiimti, nes jos tam nepritaikytos, – sakė treneris. – Pavyzdžiui, krepšinio varžybų negali rengti, nes sporto salė yra per siaura ir per trumpa. Jeigu nori, kad kas nors rašytų rungtynių protokolą, stalelį jau turi pasistatyti pačioje aikštėje, nes kitur jis paprasčiausiai netelpa. Kaip žaisti krepšinį, kai aikštėje stovi stalas? 95 proc. mokyklose esančių sporto salių šiuo metu neatitinka krepšinio varžyboms keliamų reikalavimų, tad jose vaikai gali treniruotis, bet varžybos turi vykti kažkur kitoje erdvėje, kuri yra didesnė. Apie rankinį aš iš viso nekalbu – ši sporto šaka reikalauja dar didesnių aikštelės matmenų. O tai yra sportas, kuris galėtų būti vaikams patrauklus."

Vilniuje veikia apie 20 futbolo mokyklų, kuriose treniruojasi per 5 tūkst. moksleivių. Anot R.Paulausko, tik keletas dirbtinės dangos standartinių matmenų futbolo aikščių ėmė rastis padedant Futbolo federacijai ir buvo paklotos senų mokyklų stadionų vietose. Tai šioks toks postūmis. Tačiau taip turėtų būti prie kiekvienos mokyklos. Šiandienei mokyklai tai – būtinybė, o ne prabanga. Į daugelio mokyklų stadionus graudu žiūrėti. Baisu spirti kamuolį, nes jis gali nulėkti į daugiabučio kiemą, jeigu nori rimtai žaisti futbolą, negali nubrėžti aikštės linijų, nes danga išmindžiota, išarta ir išdraskyta. Daugumoje renovuojamų mokyklų nei futbolo aikštės, nei lengvosios atletikos sektoriai remonto nesulaukia, tad ten ne tik nesaugu, bet ir pavojinga.

Plaukimas yra ne tik pasiekimų, bet ir vaikų gyvenimo įgūdžių lavinimo priemonė. Tačiau 2018 m. vasarį turėjęs atsidaryti Fabijoniškių baseinas atidarytas tik metams baigiantis, Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro, turėjusio atsidaryti 2018 m. pabaigoje, kaip dabar girdime, teks laukti iki kitų metų pabaigos. Į vieną Žirmūnų baseinėlį, kuriame iš trijų plaukimo takų buvo padaryti keturi, dar ne taip seniai buvo sugrūsti visi Vilniaus plaukikai.

Elgiamasi neapgalvotai

Pasak trenerio, sporto entuziastai ne kartą aiškinosi, kur galima būtų įrengti, pavyzdžiui, daugiafunkcę sporto salę, kurioje bendruomenė galėtų susirinkti, pasportuoti vienu metu, padalijus salę į dvi erdves. Ir iš savivaldybės visada sulaukia atsakymo, kad trūksta žemės, nėra vietos. Tačiau šimtai milijonų buvo sukišta mokyklų sporto salėms renovuoti. Koks to rezultatas? Salės apšiltintos, įrengtas naujas apšvietimas ir rekuperacinė sistema, o iš esmės viskas liko kaip buvę, erdvės nepadaugėjo. Tačiau kiekviena mokykla juk turi erdvės savo lauko teritorijoje, tad tereikėjo tas sales praplėsti po 15 m į priekį ir į šoną, ir, neužimdami niekieno teritorijos, turėtume bent jau po kelis daugiafunkcius sporto centrus kiekviename gyvenamajame rajone. Ir tai būtų labai akivaizdžiai padėję spręsti Vilniaus sporto infrastruktūros bėdas.

Manau, Vilniaus miesto taryboje nėra žmonių, kurie galvotų apie tuos, kurie juos renka, o juo labiau – apie jų vaikus.

"Kalbame apie Krepšinio namus, norime įamžinti kažkokius savo pasiekimus, prašome žmonių susimesti, paremti, tačiau negalvojame apie savo dabartį, – sakė R.Paulauskas. – Padarysime krepšinio muziejų, dar kokį nors interaktyvų stendą, be abejo, biurus, kad kažkas galėtų patogiai dirbti, bet niekas nekalba, kad vaikams jau iš tikrųjų pradėjo katastrofiškai trūkti vietų, kur jie galėtų sportuoti. Mes pažengėme krepšinyje į priekį labai daug, bet visiškai nepažengėme arba stovėjome vietoje atnaujindami sąlygas tuo krepšiniu užsiimti. O latviai šioje srityje nuėję labai toli, estai – taip pat, ir mes artimiausiu metu jų pavyti nelabai ir galėsime."

Vilnius šiandien negali prilygti ne tik Talinui ar Rygai, bet netgi su pavydu žvelgia į kitus Lietuvos miestus, nauji sporto kompleksai buvo pastatyti Europos Sąjungos, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis.

"Kodėl gi vilniečiai nenusipelnė turėti normalios laisvalaikio ir sporto infrastruktūros? Todėl, kad jie gyvena mieste, kuriame geriau apsimoka statyti daugiabučius, biurus, parduotuves. Sporto salės, stadionai, baseinai yra nuostolingi projektai, – sakė R.Paulauskas. – Manau, Vilniaus miesto taryboje nėra žmonių, kurie galvotų apie tuos, kurie juos renka, o juo labiau – apie jų vaikus. Jie galvoja apie save, apie greitą savo interesų patenkinimą. Paklausiuose Vilniaus žemės sklypuose verslininkams leidžiama projektuoti prekybos centrus, biurus, gyvenamąją statybą. Bet nematau, kad kuris nors miesto tarybos narys rodytų iniciatyvą, jog būtų pasistengta sudaryti vilniečiams galimybę sportuoti normaliomis sąlygomis. Juk tiems verslininkams galima iškelti tam tikras sąlygas – tik reikia, kad miesto valdžiai tai rūpėtų. Bet, deja, kol kas mes tokios valdžios neišsirenkame."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Panašu , kad ,,Krepšinio namai" Kauno Santakoje, tai tokia nauja schema pavogti valstybinį žemės sklypą ofisams ir kavinei statyti. Esmė tokia - savivaldybė sudaro jungtinės veiklos sutartį su asociacija, savivaldybė įneša pamatus, kurių vertė paskaičiuota be sklypo vertės. Iš esmės sklypas Santakoje padovanojamas.

Romas

Romas portretas
Visiškai pritariu,ir dar - vagiu klanai sportuoja grobstydami pinigus.Neturim prezidento,nėra šeimininko rankos.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių