Po gaisro Vilniaus mokykloje – pasiūlymai dėl privalomų prevencijos priemonių

Prieš porą savaičių kilus gaisrui vienoje iš Vilniaus mokyklų, susirūpinta, ar ugdymo įstaigos tinkamai pasirengusios tokioms ekstremalioms situacijoms. Norima, kad evakuacijos pratybas mokyklų vadovai organizuotų dažniau, ir jos vyktų realiai, o ne tik formaliai.

Prieš dvi savaites, kilus gaisrui Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, dūmais apsinuodijo trys moksleivės. Pasak ugniagesių, mokykloje nebuvo priešgaisrinės signalizacijos, ir daugelyje senos statybos mokyklų jos nėra.

„Kalbant apie gaisro aptikimo signalizacijas, jos daugelį metų nebuvo privalomos senesnėse mokyklose, tačiau pastaraisiais metais, ypač Vilniuje, pastebėjau, kad renovacijų metu mokyklų vadovai randa lėšų gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai įrengti“, – situaciją aiškina Vilniaus apskrities Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras.

Neturint gaisro aptikimo signalizacijos mokykloms gaisro metu svarbiausia greitai ir sklandžiai evakuotis. Ugniagesiai užgesinę gaisrą J. Basanavičiaus progimnazijoje negailėjo kritikos mokyklos administracijai, esą jiems atvykus dar ne visi vaikai buvo išvesti į lauką. Direktorė sako esanti patenkinta mokytojų reakcija gaisro metu ir jau svarsto, kokią signalizaciją įsirengi, o kovo mėnesį ketina surengti evakuacijos pratybas.

Pagal dabar galiojančią tvarką rengti pratybas privaloma kas trejus metus. Po gaisro progimnazijoje pagalvota, kad jos turėtų vykti dažniau. Pavyzdžiui, Vilniaus Jėzuitų gimnazija į evakuacijos pratybas pasikviečia ir ugniagesius.

„Pratybas organizuodavome kiekvienais metais, tik praeitais metais nedarėme. Prieš porą metų iniciavome gaisro simuliaciją ir evakavome visus vaikus į stadioną. Evakuacija užtruko apie tris minutes“, – patirtimi dalinasi Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Romas Jasulaitis.

„Aišku, norisi pratybas padaryti dažnesnes, kad mokiniai ir ugdymo įstaigų vadovai neatsivertę vadovėlio žinotų, ką daryti bei galėtų greitai ir adekvačiai reaguoti į susidariusią ekstremalią situaciją“, – sako Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Eglė Stonkutė.

Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos skyriaus tarnautojai nustatė, kad apie 40 proc. Vilniaus miesto savivaldybės įstaigų darbuotojų ar vadovų dažnai nežino, kaip elgtis įvykus ekstremaliai situacijai darbo vietoje.