Iš pažiūros neįtartina vieta kelia pavojų visam Vilniui

Pats didžiausias pavojus dirvožemiui – žmogus, būtent žmogaus veikla tapo svarbiausia žemę keičiančia jėga, konstatuoja Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, ketvirtadienį dalyvavęs konferencijoje, skirtoje pasauliniams dirvožemio metams paminėti.

Anot geologo, žmogus ne tik kasa ir naudoja dirvožemį, bet ir formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius (atliekų sankaupas, sąvartynus), kurie teršia natūralų dirvožemį. Yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu žmogaus sukurto dirvožemio galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą.

Lietuvos dirvožemis užterštas, bet saugus

Kalbėdamas apie technogeninius darinius, kuriuos formuoja žmogaus veikla, J. Satkūnas minėjo vieną pavyzdį – Fabijoniškių mikrorajoną.

„Žmogaus sukurtiems technogeniniams dariniams priskirtini istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai – savavališki sąvartynai, atliekų sankaupos ir kitos be žmogaus priežiūros suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis.

Tai yra silpni gruntai, galintys deformuotis ar suformuoti nuošliaužas. Vienas mūsų technogeninio grunto pavyzdys – Fabijoniškių kalva, kur buvo buities ir kitų atliekų sąvartynas. Dabar tik tai žinodami galime tą kalvą atskirti nuo kito reljefo, nes ji jau pavirtusi įprasta reljefo forma. Tačiau biochemiškai ji yra labai išsiskirianti ir matome, kad iš jos sklindantis filtratas užteršia dirvožemį iki ypač pavojingo lygmens“, - sakė J. Satkūnas.

Jo teigimu, yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą technogeninio grunto – žmogaus sukurto dirvožemio.

„Tokį skaičiavimą padarėme vykdydami geologinį kartografavimą Kauno miesto pavyzdžiu. Ten vietomis technogeninių darinių yra iki 12 metrų, Vilniuje – dar daugiau – vietomis iki 16 metrų storio žmogaus sukurto dirvožemio. Ar tai daug, ar mažai? Nežinau, negaliu palyginti, nes kituose kraštuose tokie skaičiavimai nėra padaryti“, - nesiryžo šių skaičių įvertinti geologas.

Vis dėlto konferencijoje skaitydamas pranešimą apie geologinius pavojus pasaulyje ir Lietuvoje, J. Satkūnas, vertindamas Lietuvos situaciją, darė išvadą, kad mūsų padėtis yra palyginti labai gera.

„Lietuvos dirvožemis yra natūralus, dar nėra tiek daug žmogaus formuotas ir paveiktas. Jis yra švarus, jis yra ekologiškai ir biologiškai saugus, todėl jis yra ir labai brangus. Turime aptarti visas galimybes, kaip galime geriau veikti ir dirbti, kad mūsų brangus turtas išliktų ateities kartoms“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

Viceministrė: tai opi problema visoje Europoje

Savo ruožtu konferencijoje sveikinimo žodį tarusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pirma akcentavo, kad šie metai tarptautiniu mastu yra skirti dirvožemio problemoms aptarti ir jas spręsti, nes dirvožemis iš tiesų yra neįkainojamas turtas, kurį būtina saugoti ir naudoti tvariai.

„Jungtinių Tautų 68-oji asamblėja 2015-uosius yra paskelbusi Tarptautiniais dirvožemio metais. Šie metai skirti išryškinti nebylų, tačiau esminį dirvožemio vaidmenį žemės ekosistemų veikloje. Metų šūkis: „Sveikas dirvožemis - sveikam gyvenimui. 2006 metais buvo priimta dirvožemio apsaugos teminė strategija, kurioje dirvožemio degradacija įvardyta kaip labai rimta ir opi Europos problema“, - sakė D. Matonienė.

Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl vyksta dirvožemio degradacija, – žmogaus veikla: netinkamas ūkininkavimas, miškininkystė, pramonė, turizmas, miestų plėtra, statybos darbai.

„Dėl to mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis, biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai, blogiau skaidosi teršalai“, - vardijo viceministrė.

Yra paskaičiuota, kad 115 mln. ha arba apie 12 proc. viso Europos žemės paviršiaus ploto yra veikiami vandens erozijos, o 42 mln. ha – vėjo erozijos. Mažas organinių medžiagų kiekis yra būdingas 45 proc. Europos dirvožemiui, ypač Pietų Europoje.

„Apskaičiuota, kad visoje Europoje gali būti užteršta 3,5 mln. sklypų“, - konstatavo D. Matonienė.

Anot jos, Europos Sąjungoje iki šiol nėra sistemingos ir suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos ir vieningai įvardytų problemų sprendimo žingsnių, todėl tai galėtų būti viena sričių, su kuria reikėtų rimtai padirbėti.