„Grinda“, pasak pašnekovės, prižiūri daugiau nei 50 tūkstančių šulinių, todėl apžiūrėti juos visus kasdien galimybės nėra, patikrinimai vyksta kas porą metų. „Apie bet kokias avarines ir pavojingas situacijas Vilniaus mieste prašome pirmiausia pranešti avarinei tarnybai telefonu, kuriuo per parą sulaukiame apie 50 įvairiausių pranešimų“, – sako D. Lisauskaitė.

Į LRT.lt kreipėsi vilnietė Ana, pastebėjusi viename Vilniaus šaligatvių pavojingai sulūžusį šulinio dangtį, klausdama, kam apie tokius įvykius reikia pranešti ir ar savivaldybėje yra atsakingi asmenys, užsiimantys tokių įvykiu prevencija, vykdantys patikrinimus.

„Eidama Kalvarijų gatve pastebėjau šulinį, kurio beveik pusė dangčio buvo tiesiog nulūžęs. Likusios dalies kraštai nelygūs, vietomis atrodė gan aštrūs. Dieną toks šulinys gal kelia ir nedaug pavojaus, nes jo nepastebi eidamas gali nebent įbedęs akis į telefoną, bet naktį čia galima ne juokais susižeisti.

Jie tikrinami, kai daromas planinis šulinių valymas 2 kartus per metus ir kai gaunamas signalas, jog kažkas yra netvarkoje – dangtis skilęs, dingęs ir panašiai.

Svarstau, ar tuos šulinius kas nors periodiškai patikrina, ar tvarko jau tik atsitikus bėdai? Ir ką tokiais atvejais reikia informuoti?“ – laiške klausia vilnietė Ana.

Vilniaus savivaldybės įmonės  „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialistė D. Lisauskaitė sako, kad už šulinių priežiūrą Vilniaus mieste yra atsakingas jų savininkas. Bendrovė „Grinda“ prižiūri tik Vilniaus miesto lietaus nuotekynės sistemos šulinius, kurių skaičiuojama yra daugiau nei 50 tūkstančių, todėl apžiūrėti juos visus kiekvieną dieną galimybės nėra.

„Jie tikrinami, kai daromas planinis šulinių valymas 2 kartus per metus ir kai gaunamas signalas, jog kažkas yra netvarkoje – dangtis skilęs, dingęs ir panašiai.

Apie bet kokias avarines ir pavojingas situacijas Vilniaus mieste prašome pirmiausia pranešti sostinės avarinei tarnybai telefonu 1355. Per parą šiuo telefonu vidutiniškai sulaukiame apie 50 įvairiausių pranešimų, liūčių metu skambučių kiekis gali būti ir dešimteriopai didesnis“, – sako D. Lisauskaitė.

Pirmiausia, jeigu tai yra įmanoma, anot pašnekovės, identifikuojamas situacijos rimtumas telefonu apklausiant pranešėją, ir reaguojama pagal tai, kokioje vietoje avarinė situacija ir kokia ta situacija.

„Pavyzdžiui, jeigu avarinė situacija ant važiuojamosios kelio dalies reaguojama nedelsiant ir situacija lokalizuojama. Mažiau pavojingais atvejais, pavyzdžiui nedidelė įgriuva žaliuose plotuose, pažymima atitvarais, dedami laikini sutvirtinimai. Galutinai avarinė situacija tokiu atveju tvarkoma vėliau sugadinto turto savininkų“, – aiškina įmonės „Grinda“ atstovė.

Kalbant apie LRT.lt skaitytojos pastebėtą atvejį, sako pašnekovė, apie šio šulinio avarinę būklę „Sostinės tarnyba 1355“ pranešimų nebuvo gavusi.

„Sulaukus žurnalistų informacijos ekipažas išvyko ieškoti lūžusio šulinio dangčio. Jokio sulūžusio dangčio nurodytoje vietoje rasta nebuvo. Iš atsiųstų nuotraukų pavyko identifikuoti, kad šis šulinys priklauso vienai telekomunikacijų bendrovei, o ji lūžusį šulinio dangtį pakeitė trečiadienio rytą“, – teigia D. Lisauskaitė.