- Aušra Garnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Jėzus yra pasakęs, kad vargstančiųjų visada bus tarp mūsų", – primena Lietuvos "Caritas" vadovas Robertas Grigas. Sunkmečiui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių ieško paramos.
Skurstančiųjų daugėja
Lietuvos "Caritas", vykdydamas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, liepą maisto produktų paketus išdalijo daugiau nei 279 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Pageidaujančiųjų gauti paramą maisto produktais nuolat daugėja. Vasarį tokios paramos sulaukė šiek tiek daugiau nei 181 tūkst. varguolių, o liepą šis skaičius išaugo 54 proc. Manoma, kad rudenį besikreipiančiųjų dar padaugės.
Maisto paketą sudaro miltinis mišinys blynams arba kvietiniai miltai, saldintas sutirštintas pienas, perlinės kruopos, trijų grūdų dribsniai, ryžiai ir cukrus. "Išdalyti tonų tonas maisto mūsų darbuotojams ir savanoriams gana sunku, bet suprantame, kad reikia", – aiškino kunigas R.Grigas.
Labdaros paramos fondo "Maisto bankas" direktorės Deimantės Žebrauskaitės duomenimis, jų organizacija 123 t maisto 23 tūkst. sunkiai besiverčiančiantiems asmenims išdalijo Vilniuje ir Panevėžyje. "Radome maisto gamintojų Kaune, kurie nori mums aukoti. Jeigu planai nepasikeis, lapkritį ketiname atidaryti savo padalinį Kaune", – žadėjo D.Žebrauskaitė.
Šiuo metu "Maisto bankas" ieško kuo pigiau išsinuomoti sandėliavimo patalpas Kaune. Neturėdamas savo sandėliavimo patalpų, "Maisto bankas" labdarą teikia gausių šeimų asociacijai, kitoms panašioms organizacijoms.
Šiemet pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą kriterijų paramą maisto produktais šešis kartus per metus gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 525 Lt per mėnesį. Produktai iš intervencinių atsargų dalijami vasario, kovo, gegužės, liepos, rugsėjo, lapkričio mėnesiais.
Padės ir be dokumentų
R.Grigo teigimu, Kauno arkivyskupijos "Caritas" išlaikoma labdaros valgykla šiemet taip pat sulaukia daugiau lankytojų, tačiau vasara yra toks metas, kai skurdžiai gyvenantys žmonės patys suranda būdų, kaip pragyventi, įsidarbina pas ūkininkus.
Pagalbos prašančiųjų paprastai padaugėja rudenį ir žiemą. Į labdaros valgyklą šaltuoju sezonu pavalgyti reguliariai ateina 800–1000 prašančių maisto žmonių. "Krizė įsibėgėja, šį rudenį ir žiemą bus matyti, ar smarkiai padaugėjo skurstančiųjų", – prognozavo kunigas.
Norint gauti už ES paramą perkamus maisto paketus, būtina pateikti dokumentus, įrodančius mažas pajamas. "Caritas" rūpinasi skurstančiais vaikais, elgetaujančiomis šeimomis, moterimis, kurios buvo įtrauktos į prostituciją, kaliniais, slaugomais ligoniais. Taigi pagalba teikiama pagal vargstančiųjų poreikius, dokumentų netikriname", – tikino Lietuvos "Caritas" vadovas. Jeigu žmogus ateina į labdaros valgyklą ir nori ten pavalgyti, iš jo jokių dokumentų neprašoma.
Organizacijoje dirbantys profesionalūs socialiniai darbuotojai stengiasi išsiaiškinti, kokios pagalbos ir kiek reikia. Pasak R.Grigo, kartais žmonės turi psichikos sutrikimų, įvairių priklausomybių, tada jau pinigų ar daiktų davimas nepadės, o tik pagilins problemą.
Naujovė – higienos prekės
"Kad ir kiek gautume paramos, poreikis visada didesnis. Pamažu Lietuvoje kuriasi aukojimo ir savanoriško darbo tradicijos", – džiaugėsi "Caritas" generalinis direktorius. 1989 m. įkurta katalikiška organizacija ne vienus metus sulaukdavo labdaros iš panašių Vakarų šalių organizacijų, fondų ar privačių asmenų, bet šie šaltiniai vis labiau senka. Tačiau Lietuvoje daugėja savanorių, sutinkančių padėti be atlygio.
"Vakarų šalių organizacijos mums baksnoja pirštu – esate NATO ir ES narė, laikas jums patiems pradėti remti varguolius Rytuose – Baltarusijoje, Kaukaze. Galėsime išlaikyti veiklą ir tęsti darbus, jei įgysime daugiau paramos savo visuomenėje", – įsitikinęs R.Grigas.
"Caritas" vadovas pastebi, kad žmonės linkę atiduoti tuos daiktus, kurių patiems nebereikia. "Tai ypač pajuntame vasarą, kai pradedamos tvarkyti ir valyti spintos. Parama drabužiais mums dabar nebėra tokia reikalinga, bet stengiamės žmonių neatstumti, neslopinti geros valios", – sakė R.Grigas.
"Maisto bankas", iki šiol šelpęs vargstančiuosius tik maisto produktais, imasi naujos srities – paramos higienos prekėmis. "Muilas, dantų pasta, šampūnas yra gana brangūs, bet žmonėms būtini. Radome įmonę, kuri sutinka mums padėti, tad plėsime paramą higienos prekėmis", – džiaugėsi "Maisto banko" vadovė.
Kadangi "Caritas" teikia pagalbą įvairioms moterų grupėms ir šeimoms bei vaikams, mielai priimami vaikiški, moteriški drabužiai, vaikams priežiūrėti skirti daiktai. Pasak R.Grigo, "Caritas" neapsiriboja vien medžiaginiu šelpimu. Įvairiuose socialiniuose projektuose teikiama teisinė, psichologinė pagalba, vyksta mokymai, socializacijos kursai.
"Žinoma, žmonės visada linkę paaukoti murzinam ir ašarotam vaikiukui, nes tai graudina, o ne kažkokiai įstaigai. Bet jeigu nebus įstaigos, nebus teikiama ir įvairialypė pagalba", – pastebėjo organizacijos vadovas. Jo nuomone, parama pačiai "Caritas" struktūrai išlaikyti yra ne tik Bažnyčios reikalas, bet ir visuomenės jautrumo išraiška.
Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas
Mūsų savanoriai dalija ne tik pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą gaunamus masito paketus. Maisto rinkimo akcijas rengiame ir patys. Paramos prašančių žmonių, palyginti su pernai, padaugėjo dvigubai. Pernai rajonuose išdalydavome 2–3 tūkst. maisto paketų per mėnesį, o šiemet juos gauna 6–7 tūkst. vargstančiųjų. Anksčiau žmonės rinkdavosi, ką imti, atsisakydavo miltų, o dabar ima viską, ką duodame. Rudenį tokių žmonių, kuriems reikalinga pagalba, turėtų dar padaugėti. Ar turėsime jiems ką duoti, priklausys ir nuo visuomenės požiūrio. Pastebėjau, kad sunkmečiu žmonės gana noriai aukoja.
Labdaros organizacijos
"Caritas" padaliniai veikia septyniose Lietuvos vyskupijose. Informacijos, kaip paaukoti skurstantiesiems, galima rasti internete www.caritas.lt arba kreiptis Kauno tel. (8 37) 20 54 27 . Čia taip pat teikiama informacija, kaip gauti paramą.
Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 m. Vykdant šią programą Vyriausybės lėšomis nuperkama maisto produktų iš ES intervencinių atsargų, kuriuos vėliau pagal ES galiojančią tvarką nepasiturintiesiems išdalija Lietuvos "Caritas", Raudonojo Kryžiaus draugija ir Labdaros paramos fondas "Maisto bankas". Apie 70 proc. programos darbo pagal apimamą Lietuvos teritorijos plotą ir aptarnaujamų žmonių skaičių įgyvendina Lietuvos "Caritas" bendradarbiai ir savanoriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą8
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...