Iš Kauno į Liverpulį skristi ketinę keleiviai dėl lėktuvo gedimo oro uoste Karmėlavoje įstrigo ilgiau nei parai. Daugiau nei pusantro šimto žmonių iš oro bendrovės „Ryanair“ nesulaukė jokios pagalbos ir informacijos.

Ketvirtadienį iš Kauno oro uosto į Liverpulį oro bendrovės „Ryanair“ laineriu skristi ketinę keleiviai nė nesitikėjo, kad patirs Holivudo režisierių vertą istoriją.
11.55 val. planuotas skrydis pirmą kartą buvo atidėtas praėjus vos kelioms minutėms nuo tos akimirkos, kai planų
Liverpulyje turėję „Ryanair“ klientai įsitaisė savo kėdėse lėktuvo salone.
Kaip vėliau papasakojo keleiviai, jau beįsibėgėjantis lėktuvas buvo sustabdytas, o išlaipinti žmonės informuoti, kad skrydis atidedamas dėl lėktuvo gedimo. Sunerimusiems žmonėms išsamesnę informaciją oro uosto darbuotojai žadėjo suteikti 21 val.

„Skrydžio laikas buvo keičiamas kelis kartus. Galiausiai sužinojome, kad lėktuvas turi pakilti pusę dviejų nakties“, – dienraščiui pasakojo neįvykusio skrydžio keleivė Kristina Jurkaitė.
Kauno oro uostas skubantiems keleiviams siūlė ir kitus maršrutus – iš Kauno į Londoną arba iš Rygos – į Liverpulį. Tiesa, papildomas skrydžių išlaidas būtų tekę sumokėti patiems.
Dalis iš 160 keleivių siūlymu pasinaudojo, likusieji 123 liko laukti naujo skrydžio. Tačiau, anot keleivių, numatytu laiku „Ryanair“ atšaukė ir pakartotinai skelbtą skrydį. Oficialiai paskelbta priežastis – nesuremontuotas lėktuvo gedimas.
„Ėjau su bendrakeleive Edita prie tvoros ir klausiau, kokie gedimai trukdo pakilti lėktuvui ir ar po remonto transporto priemonė bus išbandyta“, – pasakojo Kristina.
Merginoms pilotas paaiškino, kad „kažkas negerai su stabdžiais“. Vėliau oro uosto apsaugininkas prasitaręs, kad esama problemų lėktuvo kompiuteriuose. Kauno oro uosto darbuotojai teigė, kad lėktuvui pakilti sutrukdė navigacinės sistemos gedimai.

Siūlė penkis eurus

Skrydžių bendrovės klientai, naktį praleidę oro uosto laukiamuosiuose, piktinosi, kad jiems nebuvo užsakytas autobusas, kuris kauniečius parvežtų namo, o kitų miestų gyventojus – į viešbučius.
„Taksi automobiliai už parvežimą į Kauno centrą prašė 120 litų. O kur dar nakvynės viešbutyje kaina?“ – sakė atostogoms į Liverpulį susiruošusi Vida. Moteris tikino, kad žmonės transporto ir nakvynės buvo raginami ieškotis patys.
„Tiesa, per antrą registraciją mums buvo pasiūlyta rinktis: 2,5 svaro arba 5 eurai (apie 17 litų), už kuriuos galėjome užkąsti oro uosto kavinėje. Tačiau ten vien salotos kainuoja 10 litų“, – piktinosi pašnekovė.
Tikėdamiesi, kad išskirsti pavyks 19 val., dauguma neįvykusio skrydžio keleivių vakar dieną stengėsi praskaidrinti kelione iki Kauno ar po Karmėlavos apylinkes. Kantrausieji nuobodžiavo keleivių laukimo salėje.

Kovos iki galo

Ponios Vidos teigimu, oro uoste įkalintiems keleiviams nepavyko pabendrauti su oro uosto vadovybe, o salės darbuotojai jiems pasiūlė kreiptis į „Ryanair“ atstovybę Dubline.
Keleivių tikinimu, nurodytais telefono numeriais niekas neatsiliepė. Vilties netekę žmonės surinko 47 keleivių parašus, kuriuos žada siųsti „Ryanair“ atstovybei.
Kalbintos keleivės, kurioms dėl atidėtų reisų teko gerokai koreguoti savo atostogas, tikino, kad kovos iki paskutiniųjų.

Oro uostas – tik garažas

Atremti įstrigusių žmonių nepasitenkinimą teko oro uosto vadovams.
„Oro uostas yra garažas, o lėktuvas – mašina. Kompanija atsakinga už skrydį, o oro uostas – už keleivių priėmimą“, – tikino keleivių terminalo administratorius Alvydas Butkevičius.
Jis apgailestavo, kad keleiviai dėl kilusių nesusipratimų kaltina oro uostą, kuris pagal išgales jiems padėjo. Likusius nesklandumus, A.Butkevičiaus teigimu, turi spręsti aviakompanija „Ryanair“.
Kauno oro uosto generalinis direktorius tik patvirtino keleivių terminalo administratoriaus žodžius: „Žmonės bilietus įsigyja aviakompanijoje, todėl ji ir yra atsakinga už keleivių aptarnavimą,“ – pabrėžė Arijandas Šliupas.
Su keleiviais bendravę oro uosto darbuotojai dienraščio žurnalistams prisipažino negalėję abejingai stebėti įstrigusių žmonių.
„Patys turėjome mažai informacijos. Juk viskas priklauso nuo aviakompanijos, kuri priima sprendimą atidėti skrydį“, – tikino tarpduryje stovintis apsaugos darbuotojas.
Pagal Europos Sąjungos reglamentavimą už skrydį, kuris vėluoja 24 valandas, o atstumas iki pasirinktos vietos yra 1500–3500 km, kompanija kiekvienam keleiviui turį atlyginti 400 eurų žalą.