Įsibėgėjant pavasariui daugėja miškų gaisrų. Ugniagesiai prašo žmonių būti sąmoningesnių ir prieš degant degtuką miške ar pievoje pagalvoti.

Apeliavo į sąmoningumą

Ketvirtadienio vidurdienį Europos aikštėje ugniagesiai ragino žmones nedeginti žolės ir priminė, kokią nepataisomą žalą gamtai daro gaisrai. Akciją "Nedegink žolės, saugok gamtą ir save" organizavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su Generaline miškų urėdija.

Renginyje, be priešgaisrinės apsaugos pareigūnų ir miškininkų, dalyvavo Miškų šaulių sąjungos jaunimas, o vaikai, vilkintys šviesą atspindinčiomis liemenėmis, susirinkusiems dalijo miško lankytojo atmintines, informaciją apie baudas, numatomas už žolės ir miško deginimą.

Visuomenės dėmesį į neatsargaus elgesio su ugnimi problemą taip pat bandyta atkreipti pasitelkus muzikantus. Grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, o liaudies dainas traukė miškininkų folkloro ansamblis "Nalšia".

Šiemet gaisrų daugiau

Susirinkusiems miestiečiams buvo pateikta ir gaisrų statistikos. Pernai ugniagesiams degančią žolę teko gesinti net 4,5 tūkst. kartų. Iš viso buvo išdeginta 6 tūkst. ha. Šiemet žolės deginimas buvo 1,5 tūkst. gaisrų priežastis ir tai kone dvigubai daugiau nei iki balandžio 12 d. buvo kilę gaisrų 2011-aisiais.

Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius teigė, kad Vilniaus regione apie 90 proc. miškų gaisrų kyla tuomet, kai žmonės degina žolę pievose. Situacija buvo šiek tiek pagerėjusi 2010 m., tad miškininkai galėjo lengviau atsikvėpti, tačiau jau po metų gaisrai vėl liepsnojo visu smarkumu.

"Vilniuje ir Vilniaus rajone gyvena ketvirtadalis visų Lietuvos gyventojų. Rajone labai daug apleistų žemių, nenušienautų pievų. 2010 m. priėmus įstatymą, kad savininkams, deginantiems žolę savo pievose, nebus mokamos ES išmokos, žmonės lyg ir pabūgo deginti žolę, tačiau, matyt, nebūta veiksmingos kontrolės sistemos. Tad po metų vėl viskas buvo po senovei", – teigė A.Nanartavičius.

Taip pat, pasak urėdo, žolę žmonės degina siekdami "susitvarkyti".

"Labai trūksta žmonių sąmoningumo. Gyventojai pavasarį tarsi ir nori apsitvarkyti aplinką, tačiau kito būdo nežino – tik deginti pernykštę žolę. Jie nepagalvoja, kad degant žolei daroma ne tik didelė žala augmenijai, bet ir kyla gaisrų grėsmė", – dienraščiui dėstė urėdas.

Įrengė kontrolės sistemą

Pasak A.Nanartavičiaus, šiais metais Vilniaus rajone dar nėra kilęs nė vienas gaisras miške. Nelaimių padeda išvengti telekomunikacijų bokštuose sumontuota miškų stebėjimo įranga. Ji fiksuoja prasidedantį gaisrą ir padeda laiku sustabdyti ugnies plitimą.

"Viena tokia kamera apima plotą daugmaž 15 kilometrų spinduliu. Šiuo metu visas Vilniaus miestas ir rajonas yra stebimas. Aišku, jei dar žmonės nustotų deginti, dirbti būtų gerokai lengviau. Nes šiuo metu dirbti tenka labai įtemptai. Juk svarbiausia ne užfiksuoti gaisrą, o padaryti taip, kad jis neišplistų", – pabrėžė A.Nanartavičius.

Administracinė atsakomybė

Už žolės deginimą – 200–1000 litų.

Už nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržininkystės atliekų deginimą – 100–800 litų.

Už ražienų, nenupjautų ir nenugriebtų žolių, nendrių, javų deginimą – 200–1000 litų.

Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus – 100–200 litų.

Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą, – 2–4 tūkst. litų. Be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Žemės savininkai ir naudotojai, kurių teritorijoje deginama žolė, gali būti baudžiami 100–600 litų bauda.