- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip įprasta, jau gegužę Vilniuje turėtų pradėti veikti miesto fontanai. Planuojama, kad vilniečius bei miesto svečius šią vasarą jų džiugins ne 15, kaip ankstesniais metais, o 16 – jei darbai bus baigti laiku, vanduo vėl sruvens ir kaskadomis prie Operos ir baleto teatro. Tačiau kai kurių kitų fontanų "atsigavimo" dar teks palaukti.
Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius, jau daugelį metų pirmosiomis gegužės dienomis sostinėje įjungiama 15 miesto fontanų. Visi miesto fontanai veikia iki sezono pabaigos – rugsėjo 30 d. arba kol leidžia oro sąlygos.
Fontanų priežiūra miestui kasmet kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Už fontanų priežiūrą yra atsakinga bendrovė "Poolservice LT".
Remontas centre
Šiemet veikiančių sostinės fontanų sąrašas turėtų pasipildyti dar vienu – pernai vasarą pradėtas tvarkyti bene dešimtmetį neveikęs Operos ir baleto teatro fontanas ir jo prieigos. Kartu bus atnaujintos fontano granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, įrengtas visiškai naujas vamzdynas, vandens baseino hidroizoliacija, pakeista elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, įrengiama automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolė ir kt.
Atnaujinant fontaną bus sutvarkytos ir prieigos: atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą: Vilniaus gatvės dalyje ir J.Lelevelio gatvėje, A.Vienuolio, A.Goštauto gatvėse. Visi darbai turėtų kainuoti maždaug 540 tūkst. eurų.
Planuojama, kad fontanas prie Operos ir baleto teatro pradės veikti jau gegužę, tačiau kol kas darbai nebaigti, objektas dar neatiduotas naudoti.
Pernai birželį Lukiškių aikštėje pradėjo veikti Baltijos šalyse analogų neturintis interaktyvus fontanas. Jo unikalumas tas, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves. Srovių formos ir aukščiai keičiasi pagal sudarytą veikimo scenarijų, vandens srovės forma gali kisti iki 10 kartų per sekundę. Be to, srovės yra apšviestos spalvas keičiančiu ekonomišku apšvietimu, kiekvienas šviestuvas veikia tiek atskirai, tiek sinchroniškai su kitais šviestuvais. Fontane nėra atviro vandens baseino, todėl jis saugus vaikams, o vandens rezervas laikomas specialioje talpykloje po žeme. Vilniečius interaktyvus fontanas džiugins ir šiais metais.
Pasisekė ne visiems
Bene daugiausia visuomenės diskusijų prieš šešerius metus sukėlė ir vis dar kelia fontano teritorijos Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, likimas. 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio sukurtas ir į Kultūros paveldo registrą įtrauktas fontanas nustojo veikti maždaug prieš 10 metų.
2013 m., kai Lietuva rengėsi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, nuo fontano buvo nuimti nerūdijančio plieno purkštuvai, o jo vandens rezervuaras užpiltas skalda ir žemėmis, pasodintas gėlynas "Nenušienauta pieva", vaizduojantis laukinę lietuvišką pievą. Pats Seimo fontanas virto keturiais skirtingais Europos žemėlapiais, kuriuose buvo pavaizduotos Lietuvos valstybės sienos keturiais skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Nors iš pradžių buvo kalbų, kad Seimo fontanas bus rekonstruotas, tam lėšų taip ir neatsirado.
Kažkur dingo ir nerūdijančio plieno fontano purkštuvai. Tad šis fontanas greičiausiai nebeatgims. Teigiama, kad grąžinti senojo fontano neįmanoma, mat jis buvo padarytas pačioje sovietmečio pabaigoje – neturint nei normalių technologijų fontanui, nei normalių siurblių. Pats fontano baseinas įrengtas virš tunelio, o konstrukcija, nuolatos veikiama vibracijų, juda. Fontano vonia-baseinas sutrūkę, visa fontano vandens sistema sugedusi, surūdijusi.
Nori priglausti Seimas
G.Runovičiaus teigimu, kasmet Seimo fontanui užsodinti gėlėmis ir jo priežiūrai Vilniaus savivaldybė skiria apie 25 tūkst. eurų. Tačiau Seimo nariai ne kartą viešai yra sakę, jog kasmet miesto valdžiai reikia priminti, kad prie parlamento, miestą ir šalį reprezentuojančioje vietoje, esantį gėlyną reikia ne tik pasodinti, bet ir prižiūrėti. Žmonės galvoja, jog fontano teritorija priklauso parlamentui ir šis nesugeba susitvarkyti. Todėl Seimo valdyba panoro, kad fontano teritorija taptų nebe Vilniaus miesto savivaldybės, o Seimo.
"Jeigu Seimo kanceliarija prašytų, sklypą, kuriame buvo fontanas, perduoti Seimui panaudos sutartimi – neprieštarautume. Šiuo metu atliekami sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo projektas jau patvirtintas. Žemės sklypo panaudos sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba," – sakė savivaldybės atstovas.
Tačiau kol kas sklypas vis dar priklauso savivaldybei, tad, kaip informavo G.Runovičius, kai nebeliks šalnų grėsmės, dalis fontano bus užsodinta vasarinėmis gėlėmis. Likusioje fontano dalyje bus pasodinta veja. Kasmet čia pasodinama apie 17 tūkst. gėlių sodinukų, gėlynas dekoratyvus išlieka iki spalio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...