- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimant galutinį sprendimą dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje laukiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.
„Turime sulaukti teisinės valdžios verdikto ir tada daryti kokius nors sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Kultūros paveldo departamento ir bibliotekos vadovais Seime žurnalistams sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Tą patį kartojo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. Būtent KPD sprendimo reikia įteisinant rugsėjo pradžioje Vilniuje pakabintą J. Noreikos lentą.
„Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą“, – sakė V. Bezaras.
Jis tikisi, kad teismas duos tam tikrą J. Noreikos veiklos įvertinimą.
„Esmė turbūt yra ne lenta, o tos lentos turinys ir žmogaus vertinimas. (...) Esminis klausimas ir yra, ar J. Noreika yra žmogus patriotas, kuris savo veikla ir gyvenimu, ir gyvenimo baigtimi parodė, kad jis yra Lietuvos patriotas, ar kai kurie jo daryti žingsniai šiek tiek teršia garbę“, – teigė KPD vadovas.
Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas tvirtino, kad ne biblioteka turėtų nuspręsti, ar reikia įamžinti J. Noreikos atminimą, ar ne, o kompetentingos institucijos.
„Kol kas lenta kabo ir kabės iki to sprendimo“, – sakė jis.
Šių metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė reikalavimą panaikinti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą apie karininką J. Noreiką-Generolą Vėtrą.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. G. A. Gochino skundą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Šių metų liepą būtent dėl J. Noreikos veiksmų steigiant Šiaulių getą Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos nukabinta J. Noreikos atminimo lenta.
Nevyriausybinės organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja šiam asmeniui skirta lenta ir rugsėjo pradžioje pakabinta ant bibliotekos sienos. Tačiau jos pakabinimas nebuvo iki galo suderintas su KPD.
Kultūros paveldo centras praėjusią savaitę KPD pateikė rekomendaciją, kad reikia patikslinti viso bibliotekos pastato vertingąsias savybes ir pasiūlė J. Noreikos lentą pripažinti vertingąja pastato savybe.
„Reikia tikslinti viso pastato vertingąsias savybes tiek aprašant, tiek nubraižant teritorijoje, papildant duomenimis istorinę dalį. Istorinėje dalyje reikia detalizuoti Tiškevičienės statybos periodą ir taip pat detalizuoti istorinę dalį apie J. Noreikos darbą tame pastate Mokslų akademijoje“, – BNS sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.
„Išvadoje pasiūlyta lentą pripažinti vertingąja savybe“, – pridūrė jis.
Sprendimą dėl vertingųjų savybių tikslinimo turi priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo pirmoji taryba.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Universiteto bendruomenėje – neramios dienos: vienas studentas serga tymais?8
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendruomenė sunerimusi – pirmadienį iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gautas pranešimas apie tai, kad vienas studentas galimai serga tymais. ...
-
Naujųjų naktį Vilniuje viešasis transportas bus nemokamas
Naujųjų metų naktį Vilniuje viešasis transportas bus nemokamas. ...
-
Internautai susiginčijo dėl situacijos gatvėje: kuris kaltas?14
Vos kelias sekundes trunkančiame vaizdo įraše užfiksuotas žingsnis iki nelaimės. Į mobilųjį telefoną įsistebeilijęs pėsčiasis staiga išnyra į važiuojamąją kelio dalį, o priekyje jo atriedančio automobilio vairuotojas vos spėja...
-
Muzikos atlikėjai nuogąstauja, kad Nacionalinė koncertų salė jiems netiks5
Neklasikinės muzikos atlikėjai, koncertų ir festivalių organizatoriai nuogąstauja, kad Vilniuje, Profsąjungų rūmų vietoje, statoma Nacionalinė koncertų salė jiems netiks dėl akustikos. ...
-
Iki sutarimo dėl nacionalinio stadiono liko vos vienas balsavimas3
Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti naują nacionalinio stadiono sutarties koncesijos projektą. ...
-
Ministras neatsakė, kodėl Vilniaus ir Trakų rajonų keliams skirta daugiau lėšų9
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nekomentuoja, kodėl Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėms šiemet rudenį skirta gerokai daugiau lėšų kelių tvarkymui, nei kitoms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms. ...
-
Geriausi moksleivių pasiekimai: Vilnių aplenkė Kaunas5
Geriausius brandos egzaminų rezultatus demonstruoja Kauno, Vilniaus, Palangos, Kaišiadorių ir Klaipėdos moksleiviai, rodo žurnalo „Reitingai“ sudarytas savivaldybių vertinimas. ...
-
Vilniaus valdžiai – 55 tūkst. eurų bauda dėl Profsąjungų rūmų griovimo7
Vilniaus bendrovė „Statybų kodas“ neteisėtai pripažinta buvusių Profsąjungų rūmų Vilniuje griovimo konkurso laimėtoja. ...
-
VTEK nustatė jau antrą P. Poderskio pažeidimą per metus2
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pažeidė įstatymus, laiku nedeklaravęs šių iš naujo gegužę užsitikrintų pareigų, trečiadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). ...
-
Sostinėje ketinama statyti naują policijos pastatą
Sostinėje ketinama statyti naują policijos pastatą, kurio projektas artimiausiu metu bus pristatytas visuomenei, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. ...