Namas – nuosavas, bet valia – kaimynų

Kai kurie smulkių sklypų gyventojai, panorę legaliai atnaujinti būstus, tampa priklausomi nuo kaimynų.

Glaudžiasi lūšnoje

Kaunietis Rimantas Gailius gyvena mažutėliame mediniame name Aleksote, Veiverių plente 130A. Namuko bendras plotas – vos 30 kv. m. Pastato plotis yra 3 m, o ilgis – kiek daugiau nei 9 m.

R.Gailius name norėtų įsirengti dušą, tualetą, nes dabar gyvena be daugelio šiuolaikiniuose būstuose įprastų patogumų, nors į namą atvestas vandentiekis ir kanalizacija. „Namuose naudojuosi tik kriaukle virtuvėje, o kitiems įrenginiams nėra vietos, reikia papildomų patalpų“, – aiškino R.Gailius.

Taip pat jis svajoja paaukštinti lubas. Dabar vidaus patalpų aukštis yra 2,14 m. „Turėjau pjauti sekcijos kojas, nes netilpo“, – skėstelėjo rankomis vyras.

R.Gailiaus iš tėvų paveldėtas namukas pastatytas 1967 m. „Šio namo vietoje anksčiau buvo tik rūsys, kuris tarpukariu priklausė kaimynystėje esančiam mediniam pastatui. Po karo tame pastate buvo įrengtas daugiabutis. Ten ir dabar gyvena septynios šeimos, o virš rūsio pastatytas namukas“, – pasakojo R.Gailius.

Tupykla – valstybinėje žemėje

Vyras norėtų iš valstybės įsigyti bent tris arus. „Dabar mano tupykla nuo senų laikų stovi ant valstybinės žemės, kitur vietos ją perstatyti neturiu“, – šypsojosi R.Gailius.

Jis taip pat minėjo, kad namukui dabar priklausantys trys arai tėra siaura juosta prie pastato, be to, gyventojo sklype stūkso trys elektros stulpai. „Todėl toje vietoje negaliu pastatyti jokio garažo ar kito statinuko“, – apgailestavo jis.

Savivaldybėje jam aiškina, kad ateityje einantis pro kauniečio sklypą žvyrkelis bus platinamas, todėl didinti privačios valdos negalima. „Bet juk kelią galima platinti paėmus arčiau kapinių esančios žemės. Neaišku, ar išvis šiame užkampyje bus kas nors daroma“, – mano gyventojas.

Tenka tartis

R.Gailius stebėjosi ir tvarka, kai žmogus negali laisvai naudotis savo nuosavybe. „Norėdamas apšiltinti, platinti, pristatyti, rekonstruoti savo namą privalau gauti kaimynų sutikimą, nes nuo mano sklypo tvoros iki kito namo sandėliukų tėra 0,4 m. O kitoje pusėje tarp mano ir kaimynų namų tėra keturių metrų atstumas“, – pasakojo R.Gailius.

Pagal įstatymus bet kokia statinio statyba ar rekonstrukcija be kaimynų sutikimo leidžiama tik tada, jei nuo statinio iki kaimynų sklypo ribos yra ne mažiau kaip trys metrai. „Miestuose daug kur namai ar jų statiniai susigrūdę ir tenka priklausyti nuo kaimynų, viską derinti ir gauti notaro patvirtintą sutikimą. Mano kaimynai geranoriški, tačiau ką daryti tiems, kurių kaimynai dėl kokių nors priežasčių nusprendžia nepasirašyti, – juk būna visokių situacijų. Manau, kad paprastiems rekonstrukcijos darbams, kai kaimynams negresia užstoti saulę ar kitaip realiai pažeisti jų interesus, reikėtų taikyti paprastesnę tvarką“, – įsitikinęs R.Gailius.

Tokių valdų mieste apstu

Kauno savivaldybės Statybos leidimų skyriaus vedėja Natalija Danielienė-Tsebriy patvirtino, kad rekonstruoti pastatą be kaimynų sutikimo leidžiama tik tada, kai tarp statinio ir sklypo ribos yra ne mažiau kaip trys metrai.

„Kaune yra nemažai valdų, kur statiniai stovi labai arti sklypų ribų ir kitų kaimynų statinių, todėl tenka prašyti kaimynų sutikimo dėl rekonstrukcijos. Daugiausia tokių valdų yra jų Vilijampolėje, Aleksote. Joms taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kitiems“, – sakė vedėja.