Dar šiemet „Merkurijaus" vietoje turėtų prasidėti statybos darbai - po ilgų diskusijų pritarta „A.Kančo studijos" parengtam daugiafunkcinio pastato techniniam projektui.
Ekspertai pabaigos nesulaukė
Vakar Kauno architektų ir urbanistų taryboje pakartotinai svarstant daugiafunkcinio pastato, išdygsiančio „Merkurijaus" vietoje, techninį projektą, įvyko akibrokštas. Posėdžio pabaigoje pritrūko kvorumo.
Daugelis kalbėjusiųjų akcentavo šio pastato svarbą miesto centrui ir urbanistikos raidai, tačiau pusė tarybos narių pasišalino nesulaukę posėdžio pabaigos ir nesužinoję, ar pritarta projektui, ar ne.
Apie 16.30 val. salėje neliko nė pusės balso teisę turinčių posėdžio dalyvių, išėjusieji anksčiau paliko raštu surašytas nuomones. Iš viso posėdyje buvo užsiregistravę keturiolika ekspertų. Du jų - projektą pristatęs Algimantas Kančas bei jo žmona Jolita Kančienė balsuoti negalėjo. Likus vos penkiems balsuotojams, rankos taip ir nebuvo keliamos.
Perskaičius raštiškas nuomones paaiškėjo, kad penki nariai projektą įvertino teigiamai, keturi - neigiamai, trys buvo abejojantys. Dėl galutinio sprendimo kurį laiką abejota. Anksčiau taryboje buvo sutarta, kad projektui pritariama, jei „už" balsuoja daugiau nei pusė galinčių balsuoti tarybos narių. Šiuo atveju reikėjo bent šešių balsų.
Posėdžiui pirmininkavęs tarybos narys Evaldas Barzdžiukas galiausiai priėmė verdiktą - projektui pritarta, tačiau autoriai turės atsižvelgti į išsakytas pastabas.
Viešosios įstaigos „Kauno architektų ir urbanistų taryba" direktorės Jūratės Merkevičienės teigimu, kuomet taryboje daugumos nuomonė yra aiški ir sutampa, rankos nė nekeliamos. J.Merkevičienė sakė, kad iškilus abejonėms lemiamą sprendimą turi teisę priimti ir posėdžio pirmininkas.
Nuomonių būta įvairių
Antrą kartą svarstant „Merkurijaus" techninį projektą, nuomonių būta pačių įvairiausių. Architektas Audrys Karalius tikino, kad buvo įmanoma rekonstruoti ir išsaugoti dabartinį pastatą, suprojektuotą Algimanto Sprindžio.
A.Kančas atmetė ir kolegų pasiūlymą išsaugoti bent dalį senojo „Merkurijaus" architektūros. „Nenorėjome jūsų juokinti. Jei būtume įžiūrėję realią galimybę, būtume taip ir padarę", - kalbėjo projekto autorius.
Kai kurie tarybos nariai prisiminė Gintauto Natkevičiaus pernai konkurse siūlytą žalios spalvos „ledkalnį". Vieni kritikavo, kad kopijuojamas „Pieno centro" pastatas, kiti priešingai - gyrė, kad derinamasi prie tarpukario architektūros paminklo. Daug diskusijų sukėlė, kad naujasis pastatas panaikins dabartinio „Merkurijaus" prieigose esančią atvirą erdvę. Vadovaujantis detaliuoju planu ir paveldo specialistų rekomendacijomis, atstatomas istorinis, vadinamasis perimetrinis užstatymas. Naujasis pastatas nebus atitrauktas, stovės vienoje tiesėje su kitais Laisvės alėjos pastatais.
A.Kančo teigimu, erdvės pojūtį turėtų sugrąžinti tai, kad pirmieji du aukštai bus stikliniai, čia ketinama įrengti pasažus, vesiančius į vidinį kiemą. Stiklo siena primins, kad tai XXI amžiaus statinys. Stiklas bus plastiškas, banguotas, toks iki šiol nenaudotas ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje.
Verslininkai patyrė nuostolių
„Merkurijaus" pastatą įsigijusi bendrovė „Homburg valda" statybos darbus buvo suplanavusi pradėti liepą. Užtrukus projekto tvirtinimui, patiriami nuostoliai. A.Kančas sakė, kad investuotojams teks iš naujo pradėti derybas su bankais dėl kreditų suteikimo.
Preliminari projekto sąmata - apie 150 mln. litų. Planuojama, kad jis atsipirks per 25 metus. Pastate planuojama įrengti komercines patalpas, biurus ir butus. Po žeme numatoma pastatyti trijų aukštų garažą automobiliams. Pastarieji darbai bus patikėti su vandeniu įpratusiems susitvarkyti olandų inžinieriams, nes šioje vietoje yra aukšti gruntiniai vandenys.
Naujausi komentarai