„Parengiau kreipimąsi į Seimo Nacionalinio saugumo (ir gynybos – BNS) komitetą su įstatymo pataisa, ją pridėdamas, ir šį pirmadienį išsiunčiau į Seimą. (...) Tai kreipimasis buvo pirmadienį pateiktas su įstatymo parengta pataisa“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.
„Aš konkrečiai nesu įstatymų leidėjas, neturiu įstatymų iniciatyvos teisės. Aš turiu praktinę problemą, kad mano vadovaujamame mieste atsiranda koncertai, kurių mes kaip valstybė ir kaip miestas nekontroliuojame, – kalbėjo meras. – Mano pareiga kaip miesto vadovo yra atkreipti į tai dėmesį, situaciją sureikšminti ir prašyti tų institucijų, kurios yra atsakingos, kurios turi kompetenciją ir turi pareigą tą daryti, kad jie savo darbą padarytų.“
Kaip skelbė BNS, Vilniaus meras Valdas Benkunskas šią savaitę kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), siūlydamas įstatyme numatyti, kad Rusijoje bei Baltarusijoje veiklą vykdantys atlikėjai negalėtų koncertuoti Lietuvoje.
Sostinės meras siūlo keisti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, jame numatant, jog teisinis pagrindas neįleisti apimtų viešos kultūrinės, pramoginės, komercinės ir kitokios veiklos vykdymą Rusijoje ir Baltarusijoje po Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Anot mero, renginių organizatoriai yra suinteresuoti uždirbti, todėl reikalingos teisinės nacionalinio lygio priemonės, kurios užkirstų kelią priešiškų valstybių minkštosios galios plitimui Lietuvoje.
Apie minėtą siūlymą paklausta premjerė Inga Ruginienė šią savaitę teigė, kad V. Benkunskas kol kas tik kalba, tačiau turi būti atlikti realūs darbai ir paruoštas atitinkamas projektas.
„Matyt, premjerė neturėjo pilnos informacijos. Tai jai užteko pagalvoti, o darbas buvo padarytas prieš tris paras“, – teigė V. Benkunskas.
Vis tik jis pats sako su premjere šiuo klausimu dar nekalbėjęs.
„Po jos komentarų dar vakar (trečiadienį – BNS) nusiunčiau elektroninį laišką (I. Ruginienei – BNS), kur tą informaciją ir pateikiau, kad – jos žiniai – įstatymo pasiūlymas, kaip jį reikėtų koreguoti, iš manęs yra pateiktas dar pirmadienį (...). Manau, kad dabar jau turime visą vaizdą, dabar reikia politinės valios jį realizuoti“, – teigė sostinės vadovas.
Matyt, premjerė neturėjo pilnos informacijos. Tai jai užteko pagalvoti, o darbas buvo padarytas prieš tris para.
V. Benkunskas nurodė bendravęs su už šią sritį atsakingais užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrais. Taip pat tikino, kad pirminės reakcijos iš kai kurių komiteto narių – pozityvios.
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė ketvirtadienį taip pat sakė palaikanti idėją riboti Rusijoje ir Baltarusijoje koncertuojančių atlikėjų pasirodymus.
V. Benkunskas viliasi, kad pavyks įgyvendinti šias pataisas, nes tai ne tik valstybės garbės reikalas, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Akivaizdu, kad Rusijos režimas kultūros sektorių išnaudoja savo minkštosios galios įtakoms skleisti. Ir tie visi naratyvai apie taiką, kad visi karai pasibaigia taika – na, suprask, kad ukrainiečiai turėtų kuo greičiau palūžti, priimti tą spaudimą dėl bet kokių taikos sąlygų priėmimo, atiduoti net neokupuotas teritorijas rusams yra nepriimtini“, – kalbėjo sostinės meras.
„Čia linijos per vidurį nėra. Yra arba viena, arba kita pusė“, – pridūrė jis.
Anot V. Benkunsko, šiuo metu veikianti sistema yra gremėzdiška ir nepakankamai greita, mat prieš priimant sprendimą įtraukti asmenį į nepageidaujamųjų sąrašą informacija turi apkeliauti ne vieną instituciją.
„Nėra vieno šeimininko, atsakingo už šitą klausimą. Tai, mano požiūriu, reikėtų perdėlioti visą sistemą, kad būtų vienas labai aiškus atsakingas asmuo arba institucija, kuri turėtų šitą klausimą prižiūrėti ir galiausiai, jeigu kažkas blogai vyksta, kad mes turėtume ir atsakomybės klausimą“, – sakė meras.
„Čia jau galima įvairių scenarijų padaryti, bet šiuo atveju tikrai manau, kad Seimas ir Vyriausybė ras tą kelią, jeigu tik bus politinė valia“, – teigė jis.
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, anot V. Benkunsko, Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu kitoms sostinėms ir valstybėms.
„Vilnius arba Lietuva turėtų tapti pavyzdžiu kitiems, nes čia labai dažnai manipuliuojama yra, kad kažkokie atlikėjai iš Rusijos štai koncertavo ten ar Lenkijoje, ar Vengrijoje, ir čia mums turėtų būti toks garantas, kad su jais viskas yra gerai“, – kalbėjo meras.
„Mes turime savo požiūrį, kaip valstybė, į tai, kas vyksta, apie ką yra šitas karas, kas yra galiausiai Rusija. Mes žinome turbūt geriausiai, nes turime ir sienas, ir esame labai arti visų įvykių. Tai šiuo atveju nereikėtų dairytis į šonus, ieškoti kažkokių ar pateisinimų, ar pavyzdžių, bet reikėtų padaryti tą darbą taip, kaip mes suvokiame čia“, – tikino jis.
BNS rašė, jog praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius uždraudė reperiui Gio Pika (tikras vardas – Georgijus Džiojevas) atvykti į Lietuvą.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis aktyviai remia ar dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.
Į „juodąjį sąrašą“ pernai lapkritį Lietuva įtraukė rusų reperį Ališerą Morgenšterną, dėl draudimo atvykti į Lietuvą atlikėjas kreipėsi į teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)