Kaune surengtos valstybinio lygio pratybos, per kurias imituota teroristų ataka prieš Kauno sporto halėje krepšinio rungtynes stebėjusius žiūrovus.

Ginkluoti zarinu

Pagal pratybų scenarijų, Kauno sporto halėje vyko tarptautinės krepšinio rungtynės, kurias stebėjo 4 tūkst. žiūrovų, kurių gretose buvo valstybės vadovai ir aukšto rango svečiai iš užsienio. Per rungtynių pertrauką tarptautinė teroristų grupė paskleidė kovinę nuodingąją nervus paralyžiuojančią medžiagą – zariną.

"Neaiškinsiu kaip, bet zariną gana nesunku pagaminti buitinėmis sąlygomis. Jis ne kartą buvo panaudotas per išpuolius. Šios dujos yra be kvapo ir skonio, greitai paveikia organizmą. Žmogui sunku suprasti, kad jis yra paveiktas", – pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Pratybose įtikinamai nukentėjusiųjų vaidmenį atliko pora šimtų statistų. Masinius negalavimus pastebėję medikai informavo rungtynių organizatorius, kad šie pradėtų evakuaciją. Pirmasis rimtas uždavinys – žiūrovus kuo skubiau saugiai išvesti į lauką. Ten juos pasitiko vandens švirkštais ginkluoti ugniagesiai. Vanduo – pirmasis efektyvus ginklas prieš zariną. Paskaičiuota, kad apie 95 proc. kenksmingos medžiagos galima pašalinti persirengus.

Pratybose – lengviau

Rimta užduotis medikams – identifikuoti, kokio lygio pagalbos reikia kiekvienam nukentėjusiajam. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigė, kad stoties personalas turi pakankamai kompetencijos, tačiau atkreipė dėmesį, kad trūksta medikamentų ir įrangos.

"Kas būtų, jeigu nukentėjusiųjų būtų šimtas ar daugiau? Mums neužtektų automobilių. Lietuvai būtina įsigyti specialius tokiems atvejams pritaikytus automobilius, kuriuose neštuvų ir kitų panašių priemonių ir medikamentų būna penkiasdešimčiai nukentėjusiųjų", – teigė N.Mikelionis.

Realioje situacijoje medikai turėtų ne tik identifikuoti apsinuodijimų priežastį ir sunkumą, bet ir suteikti pirmąją pagalbą traumas patyrusiesiems, o jų neišvengiamai būtų dėl spūsties.

Visos tarnybos prie halės buvo susirinkusios ir įrangą pasirengusios prieš pratybas. Realiai tam reikėtų kelių valandų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis teigė, kad gelbėtojai realioje situacijoje dirbtų kur kas sparčiau.

"Specialiai planavome neskubėti, kad galėtume aiškiai pamatyti daromas klaidas, bet mes puikiai suprantame, kad realiai viskas būtų žymiai sunkiau", – kalbėjo generolas.

Ar susikalba tarpusavyje?

Pagal iš anksto sukurtą scenarijų, įsibėgėjus cheminės atakos padarinių likvidavimo darbams, menami teroristai pranešė apie halėje padėtus nuotoliniu būdu valdomus sprogmenis su radioaktyviomis medžiagomis. Tokioje situacijoje tektų perkelti skubios medicinos pagalbos punktus, į operaciją pajungti papildomas tarnybas. Sprogmenų paieška ir likvidavimas – "Aro" arba kariuomenės išminuotojų darbas.

Iki to laiko policija ir kariškiai dideliu spinduliu jau būtų aptvėrę nemažą teritoriją, nes iš halės plintančios dujos gana plačiai pasklistų. Tektų evakuoti aplinkinių namų gyventojus.

Tokio masto išpuolis yra tik menamas, bet įmanomas, tad vakar pratybose dalyvavo visos prie teroristų atakų padarinių likvidavimo turinčios ir galinčios prisidėti institucijos.

Pratybose ranka rankon dirbo 19 institucijų. Vienas svarbiausių pratybų tikslų buvo patikrinti, kaip jos veikia kartu.

"Mes žinome, kad kiekvienas atskirai galime dirbti gerai, bet nedažnai tenka dirbti kartu. Be to, nežinome kitų kolegų pajėgumų. Pavyzdžiui, tik po rugpjūtį buvusio škvalo pamatėme, kokią techniką ir įrangą turi kariškiai", – kalbėjo V.Kerševičius.

"Man paliko įspūdį susikalbėjimas tarp visų organizacijų. Dirbome kaip viena šeima", – pratybas apibendrino R.Baniulis.

Pratybų stebėtojai išvadas pateiks visoms pratybose dalyvavusioms institucijoms. R.Baniulis teigė, kad dar vienos pratybos, su dar realesne ekstremalaus įvykio imitacija gali būti surengtos pavasarį.