Lukiškių aikštė turėjo daugiau vertingųjų savybių, nei jų yra išlikę

Taip LRT RADIJUI sako Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Anot jo, aikštės vertingosios savybės buvo nustatytos dar 2010 m., tačiau kai kurios iš jų iki šių dienų net neišliko.

1993 m. prasidėjo Lukiškių aikštės įrašymo į paveldo registrą procesas, sako V. Karčiauskas. Jo teigimu, Naujamiestis buvo gana sudėtingai aprašytas kaip vertinga urbanistinė vietovė. Tiesa, tuomet nebuvo nurodytos aikštės vertingosios savybės, nes ši sąvoka atsirado vėliau.

„Vertingųjų savybių sąvoka atsirado po 2005 m. Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos. Anksčiau tokių sąvokų net nebuvo. Todėl 2010 m. pagal naujojo įstatymo reikalavimus patikslintos vertingosios savybės. Buvo nustatyta gerokai daugiau vertingųjų savybių, nei dabar išlikę. Tai buvo ir planavimo sprendimai su takų struktūra, ir visos mažosios architektūros formos. Tada pirmą kartą paminėta, kad žemės ir jos paviršiaus elementai, lygus reljefas yra vertingoji savybė“, – tvirtina V. Karčiauskas.

Jis akcentuoja – nors vertingųjų savybių išliko mažiau, nei buvo nustatyta, aikštės vertingosios savybės nebuvo išnaikintos. 2016 m. jos buvo pakoreguotos: „Savivaldybė ar projekto autoriai (dabar man sunku būtų pasakyti) kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybą, siūlydami atsisakyti takų sistemos.“

Paklaustas, ar vadovaujantis tokiu pačiu principu kaip vertybę galima panaikinti ir aikštės lygumą, V. Karčiauskas tvirtina – panaikinti galima viską.

„Tačiau įdomu kitkas – kodėl, rengiant konkursą, žinant, kad tai yra paveldo vietovė (kalbėkime apie visą Naujamiestį, jeigu jau nepatinka, kad Lukiškių aikštė yra paveldo vieta ar objektas), visiškai nebandoma pasižiūrėti, kas ten yra vertingo? Aš, pavyzdžiui, manau, kad Lukiškių aikštė istoriškai nuo XVI a. jau buvo Vilniaus gyvenime ir vaidino tikrai ne paskutinį vaidmenį. Ji visą laiką buvo lygi“, – atkreipia dėmesį V. Karčiauskas.

Išsakydamas savo poziciją, specialistas teigia, kad aikštės reljefo nereikėtų keisti, tačiau prideda, kad šiuo atveju būtina susipažinti su pačiu laimėjusiu projektu. „Nesu pakankamai gerai susipažinęs [...], todėl kalbėti apie tai, ar tai statinys, ar reljefo keitimas, ar dar kas nors, tikrai būtų per drąsu. Negaliu to pasakyti“, – sako V. Karčiauskas.

Anot jo, derinant techninį projektą, buvo labai aiškiai apibrėžta, kur ir koks paminklas turėtų būti.

Specialistas primena, kad dar 1999 m. Seimo nutarimu buvo nuspręsta, kad Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Kultūros paveldo departamento vadovai atsisako komentuoti savo poziciją dėl Lukiškių aikštės vertingųjų savybių. Departamentas sako, kad statyti išrinkto paminklo negalima, nes bunkerį primenantis paminklas neatitinka paveldosaugos reikalavimų, gadina aikštės lygumą.