Briuselyje verda aistros dėl Baltijos jūros dugnu žadamo tiesti Šiaurės Europos dujotiekio. Lietuvos valdžia neišsakė aiškios pozicijos, tad mūsų šalies interesų stojo ginti nevyriausybinės organizacijos.

Antradienį su Europos Parlamento Peticijų komitetu susitikusios nevyriausybinės organizacijos ir europarlamentarai negailestingai sukritikavo Vokietijos ir Rusijos projektą „Nord Stream“ ir paragino valstybes jam nepritarti.

Nevyriausybinių organizacijų atstovų teigimu, dujotiekio tiesimas gali turėti katastrofiškų padarinių aplinkai – išjudinus nuodingą dumblą ir nuosėdas, esančias Antrojo pasaulinio karo cheminio ginklo palaidojimo vietose, gali prasidėti genetinės mutacijos arba išmirti jūros fauna.
Projekte apie tokią grėsmę net nėra užsiminta. Nutylima ir tai, kaip dėl pasklidusių teršalų gali pablogėti žmonių sveikata.
Susirūpinusios Baltijos šalių ir Lenkijos nevyriausybinės organizacijos surinko apie 30 tūkst. įvairių ES šalių piliečių parašų ir reikalauja, kad būtų atliktas nepriklausomas poveikio aplinkai įvertinimas ir ištirtos dujotiekio tiesimo sausuma galimybės. Peticijų komitete visų pasirašiusių ES piliečių vardu kalbėjo lietuvė Radvilė Morkūnaitė.

Liejosi priekaištai

„Jokių aplinkosauginių vertinimų nėra. Kompanija „Nord Stream“ įžūliai stumia šį projektą. Jų atstovai tikina, kad poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas, tačiau kai paprašėme tai įrodyti, jie negalėjo. O žalos neabejotinai bus“, –  įspūdžius iš audringų diskusijų Briuselyje dienraščiui pasakojo R.Morkūnaitė.
Nevyriausybinių organizacijų šauksmui pritarė ir svarstyme dalyvavusi Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji sakė esanti apstulbusi dėl Lietuvos valdžios neveiklumo, mat iki šiol mūsų šalies Vyriausybė nėra pareiškusi oficialios pozicijos.
Nuo pat Šiaurės Europos dujotiekio idėjos pristatymo projektui aktyviausiai priešinosi Lenkija, Baltijos šalys ir Suomija. Tačiau, pasak europarlamentarės, kai atėjo laikas pareikšti oficialią poziciją, Lietuvos ryžtas priešintis išgaravo. Tuo metu, kai kitų šalių atstovai aktyviai reiškė savo nuomonę, Lietuvos vadovai tylėjo.
„Lietuvos vaikai čia gina savo jūrą, savo ateitį, o kur yra Lietuvos Prezidento žodis, kur ponas Kirkilas? Man gėda ir skaudu dėl Lietuvos“, – Lietuvos televizijos laidoje „Panorama“ piktinosi europarlamentarė.

Projektui nepritaria

Ministras pirmininkas tokias L.Andrikienės kalbas pavadino niekinėmis. „Man tokios kalbos kelia juoką. Ponia Andrikienė tikriausiai labai atitrūkusi nuo Lietuvos. Mūsų pozicija buvo daug kartų išsakyta ir pakankamai garsiai – nepritariame šiam projektui, ypač dėl aplinkosaugos problemų ir solidarizuojamės su Suomija, Švedija ir kitomis valstybėmis. Visų suinteresuotų šalių ministrams buvo net rašytas oficialus mūsų Aplinkos ministerijos raštas, kuriame reiškiamas susirūpinimas“, – kalbėjo premjeras.

Nerimą kelia ir kiti motyvai

Svarbiausios dujotiekio priešininkų nepasitenkinimo priežastys yra ekonominis projekto nepagrįstumas, neaiškūs politiniai jo tikslai ir pavojus, kylantis aplinkai. Pastarasis veiksnys į projekto priešininkų stovyklą patraukė ir nevyriausybines organizacijas.
Tiesa, politikus labiau jaudina kitas aspektas – didžiulė projekto kaina. Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad tai – įrodymas, jog dujotiekio projektas inicijuotas politiniais tikslais. Baiminasi, kad nutiesus dujotiekį jūra, Rusijai atsirastų galimybė nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Baltijos šalims, bet ne Vakarų Europai.
Naujasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas net pareiškė, kad vasario 8 d., viešėdamas Rusijoje, prezidentui Vladimirui Putinui siūlys Šiaurės dujotiekį tiesti ne Baltijos dugnu, o sausuma – per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Šis maršrutas atsieitų kur kas pigiau. Be to, tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys galėtų uždirbti iš tranzito mokesčių.

Priešininkų daugiau

Dujotiekio tiesimui jūra priešinasi ir suomiai. Šios šalies Aplinkosaugos ministerija reikalauja, kad vamzdis būtų perkeltas toliau nuo Suomijos krantų. Tačiau tuo nepatenkinta Estija. Ši savo pašonėje taip pat nenori turėti „ekologinės bombos“. Ne kartą projektą kritikavo ir Švedijos bei Danijos aplinkosaugininkai.
Beje, dujotiekio tiesimą remia ES, jis net įtrauktas į Bendrijos prioritetinių energetikos projektų sąrašą. ES tikisi, kad 2015 m. šiais vamzdžiais iš Rusijos tekės ketvirtadalis visų Vakarų Europai reikalingų dujų.
Pagrindinei dujotiekio akcininkei – Rusijos kompanijai „Gazprom“ – priklauso 51 proc. akcijų, Vokietijos bendrovėms „E.ON Ruhrgas AG“ ir „Wintershall AG“ – po 24,5 proc. Projektas vertinamas per 10 mlrd. eurų.