Daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose. Tarp jų – ir penktokė Aurėja. Ar lietuviškai kalba drąsiai?
„Linksniavimai pas mane buvo problema. Galėdavau sakyti visiškai ne taip, man trūksta žodžių, bet dabar jau galiu plačiau ir lengviau kalbėti“, – pasakojo Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos mokinė Aurėja.
Penktos klasės moksleivis Temurbekas sako, kad drąsos įgauna dėl nuolatinės praktikos. Lietuviškai stengiasi kalbėti ir už mokyklos ribų.
„Einu į parduotuvę, lietuviškai galiu pakalbėti arba tiesiog lietuviškai pakalbėti, kur pasitaiko“, – teigė Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos mokinys Temurbekas.
Vis dėlto drąsiai lietuviškai kalbėti gali ne visi. Anot sostinės vicemero, situacija šalyje juda per lėtai, todėl miesto valdžia pristato savo veiksmų planą.
„Nelaukiant, kol ministerija kažką ten sukrapštys ir tikriausiai nieko kito pati ir nesugalvos“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Sostinė palaipsniui planuoja didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose. Jau nuo šių mokslo metų pradinukai lietuvių kalbos mokosi ne mažiau nei šešias valandas per savaitę.
„Kitų metų Rugsėjo 1 dieną mes pasitiksime ir su dar didesniu skaičiumi. Taip pat jau yra mokyklų, kurios turi septynias savaitines lietuvių kalbos pamokas ir penkias rusų, kai dar prieš keletą metų buvo atvirkščiai“, – aiškino V. Mitalas.
Didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių žada ir ministerija, tačiau sprendimo imtasi po teismo įpareigojimo. Planuose – ne mažiau kaip septynios lietuvių kalbos pamokos per savaitę, tačiau mažinti kitų pamokų skaičiaus neketinama.
Aš labai tikiuosi, kad tai netaps pradinukų sėdėjimu iki 16 ar 17 valandos pamokose, nes tai būtų visiškai ne tik higienos normas, bet ir sveiką protą pažeidžiantis dalykas.
„Taip pat bus galimybė mokytis septynias pamokas ir tautinės mažumos kalbos. Seimui pritarus, tai bus įgyvendinta keičiant bendruosius ugdymo planus“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Vicemeras tokio sprendimo nesupranta – jei rusų ar kitų kalbų pamokų nemažės, vaikai tiesiog mokysis ilgiau.
„Aš labai tikiuosi, kad tai netaps pradinukų sėdėjimu iki 16 ar 17 valandos pamokose, nes tai būtų visiškai ne tik higienos normas, bet ir sveiką protą pažeidžiantis dalykas“, – pabrėžė V. Mitalas.
Tačiau ministerija problemų nemato ir teigia, kad pokyčiai vaikams nepakenks.
„Tai nekelia grėsmės nei vaikų sveikatai, nei saugumui, nei pervargimui. Dvi pamokos per savaitę nėra labai didelis padidinimas“, – aiškino J. Petkevičius.
Kitataučių mokyklose, lyginant su lietuviškomis, vaikai praranda beveik 400 valandų lietuvių kalbos pamokų, o žinių spragas vyresnėse klasėse užpildyti sudėtinga. Tai rodo ir prastesni egzaminų rezultatai, todėl ekspertai abejoja, ar kelios papildomos pamokos reikšmingai padės.
„Klausimas, ką mes darome su tomis valandomis – ar jos tikrai išnaudojamos kokybiškai“, – teigė Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė.
L. Pečiulienė sako, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pradiniam ugdymui ir darželiams, nes dalis vaikų svarbiausiu raidos laikotarpiu lietuvių kalbos beveik nevartoja.
„Tai mes iš karto uždarome daug galimybių tiems žmonėms. Kuo vaikas mažesnis, tuo jam paprasčiau išmokti kitų kalbų“, – sakė L. Pečiulienė.
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos mokytoja mato tai ir praktikoje.
„Yra vaikų, kurie ateina iš lietuviškų darželių – su jais labai paprasta, nes jie moka skaityti, moka abėcėlę. Bet yra ir tokių, kuriems lietuvių kalba yra tik 35–45 minutės per dieną“, – pasakojo Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Viktorija Uždavinienė.
Estija ir Latvija rusų mokyklų apskritai atsisakė – darželinukai ir pradinukai mokosi tik valstybine kalba. Lietuvoje tokių sprendimų nacionaliniu mastu atsisakoma, tačiau Vilnius nuo kitų metų ne iš Europos Sąjungos atvykstančius pradinukus nukreips tik į lietuvių kalba mokančias ugdymo įstaigas.
Naujausi komentarai