Kosminės sąskaitos už šildymą gruodį – tik pradžia: gyventojų piniginės tuštės dar labiau

Sąskaitas už šildymą gruodį gyventojai vadino kosminėmis. Tačiau sausį pastarosios pinigines pakratys dar labiau. Valstybinės energetikos taryba prognozuoja, kad šio mėnesio šildymo kaina Vilniuje, palyginti su gruodžiu, kils dar penkiolika procentų. O, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, – 140 procentų.

Tiesa, Vilniaus šilumos tinklai žada, kad sąskaitos brangiausiai už šildymą Lietuvoje mokantiems vilniečiams sumažės. Mat, sostinė žada visiškai atsisakyti dujų.

„Diegiant naujus šaltinius – atsinaujinančius energijos išteklius, iš tikrųjų, reguliacinis režimas reikalauja, kad kaina būtų mažesnė negu kitos alternatyvos“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ strategijos vadovas Paulius Martinkus.

Tiesa, mažesnių sąskaitų teks palaukti – dujų visiškai atsisakyti planuojama per artimiausius aštuonerius metus. O kiek gyventojams tai padės sutaupyti, kol kas neaišku. „Šiandien būtų sudėtinga prognozuoti, nes, kaip pajudės energijos ištekliai, taip tos kainos ir svyruoja“, – akcentavo „Vilniaus šilumos tinklų“ strategijos vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Yra ir dar ambicingesnių tikslų – iki 2050-ųjų apskritai atsisakyti deginimo ir biokuro. Viskas būtų gaminama šilumos siurbliais ir pasitelkiant kitus procesus. Tiesa, tam prireiks didžiulių piniginių resursų. „Esame preliminariai pasiskaičiavę, kad investicijų reikės apie 650 milijonų eurų“, – sakė jis.

Iš esmės, situaciją dėl šildymo kainų sostinėje turėjo pakeisti Vilniaus kogeneracinė jėgainė. „Atliekų dalis Vilniaus kogeneracinės jėgainės per šį šildymo sezoną vilniečiams turėtų sutaupyti apie dešimt milijonų eurų, jei energija būtų gaminama ne iš atliekų, o iš gamtinių dujų“, – teigė „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.

Sutaupytų ir daugiau, jei veiktų biokuro deginimo įrenginiai. Kol kas jėgainė degina tik komunalines atliekas. Dėl užpernai užstrigusių darbų biokuro deginimo jėgainės atidarymas numatytas šių metų pabaigoje. Iš pradžių jėgainė veiks tik bandomuoju režimu. Visu pajėgumu – anksčiausiai kitąmet.

Šiandien būtų sudėtinga prognozuoti, nes, kaip pajudės energijos ištekliai, taip tos kainos ir svyruoja.

Energetikos ministras Dainius Kreivys dar prieš Naujuosius tikino, jog ateities sandoriai rodo, kad dujos jau šių metų balandį gyventojams bus pigesnės, dabar ekonomistų prognozės – visai kitokios. Lengviau atsikvėpti gyventojai negalės iki 2023-ųjų antros metų pusės. Dujų kainos normalizuosis, tačiau vis tiek išliks aukštos.

„Jų kaina laikosi gana aukštame lygyje visus šiuos metus – apie 70-80 eurų už megavatvalandę, – tai yra keturis kartus daugiau negu mes esame įpratę per pastaruosius penkerius metus“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot ekonomisto, dujų kainą labiausiai lemia geopolitiniai santykiai, o ne ekonomika. Europos Sąjunga vis dar stipriai priklausoma nuo Rusijos. Iš ten importuoja apie 44 proc. suvartojamų gamtinių dujų.

„Kai tik padidėja konfrontacijos tarp Rusijos ir Europos Sąjungos rizika, sankcijų galimybė ir apriboto dujų importo iš Rusijos tikimybė, iš karto dujų kaina šoka į viršų“, – pastebėjo ekonomistas.

Ekonomistai skaičiuoja, kad jei dujų importas iš Rusijos nepadidės, tikėtina, jog vasario pabaigoje, kovo pradžioje Europos Sąjungos dujų atsargų lygis bus arti nulio.