Koplyčia rado globėją

Kaunietis inžinierius Leonardas Savickas-Pelėda nemaldavo valdiškų pinigų – savo rankomis ir lėšomis restauravo tarpukariu statytą koplytėlę.

Vaistinės gatvės pabaigoje, ant Žaliakalnio šlaito, prieš 83 metus statyta mūrinė koplyčia ir Šv. Mergelės Marijos skulptūra išgyveno karą, sovietmetį, o atkūrus nepriklausomybę pradėjo griūti. Už kelių dešimčių metrų gyvenantis pensininkas L.Savickas-Pelėda prieš penkerius metus nusprendė neleisti koplytėlei ir statulai suirti.

Kaunietis, palaikomas vietos gyventojų, siūlė šiuos objektus įrašyti į kultūros vertybių registrą. Paaiškėjo, kad tai padaryti neįmanoma, nes koplytėlė ir statula neturi šeimininko. Ant koplyčios fasado pritvirtinta granitinė lenta primena, kad 1925 m. šiuos šventus objektus pastatė Brigita ir Liukdvikas Lenartavičiai, palikuonių jie neturėjo. L.Savickas-Pelėda sakė, kad neseniai atsirado jų giminaičiai Australijoje.

Inžinieriaus specialybę įgijęs L.Savickas, pastatęs ne vieną stambų objektą, konsultavosi su architektais, restauratoriais, menotyrininkais, kaip reikėtų šiuos statinius restauruoti. Autentiškumą stengėsi išsaugoti suradęs tarpukariu darytą koplytėlės nuotrauką.

Tinkavimo, dažymo ir kitų darbų L.Savickas-Pelėda ėmėsi pats. Vyras teigė pardavęs savo automobilį ir gautus pinigus investavo į koplytėlę. Kaunietis apytiksliai suskaičiavo, kad šie darbai jam kainavo apie 6–7 tūkst. litų.

Pasimelsti prie koplytėlės ir skulptūros ateina vienuolės, tačiau ne visiems kaimynams įtinka šie statiniai. Jei kieme jų nebūtų, būtų daugiau vietos automobiliams. Gyventojai automobilius stato greta koplyčios ir skulptūros, už jos stovi keli garažai. Nepatenkinti kaimynai pasiskundė valstybės institucijoms dėl jiems trukdančių objektų kieme, bet nieko nepešė.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas, sužavėtas privačia iniciatyva restauruoti paminklus, nusprendė darbštų kaunietį apdovanoti bent padėkos raštu. Padėkos ceremonijoje dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis apgailestavo, kad įteisinti bešeimininkes skulptūras yra sudėtinga. Kol tai nepadaryta – neįmanoma skirti paramos joms sutvarkyti. Panašių objektų yra ir prie Linkuvos dvaro.