Kodėl latviai ir estai toliau skraido, o lietuviai bankrutuoja?

Ką latviai ir estai daro kitaip

Oro bendrovei „Air Lituanica“ nutraukus veiklą, estų avialinijos „Estonian Air“ nuo 6 iki 11 padidino skrydžių skaičių tarp Vilniaus ir Talino. „Estonian Air“ yra didžiausią rinkos dalį turinti oro skrydžių bendrovė Talino oro uoste.

„Kol neoptimizavo veiklos, Estijos skrydžių bendrovė taip pat beveik visuomet buvo nuostolinga. Anksčiau jie turėjo labai daug krypčių, organizavo daug reisų. Prieš 2–3 metus jie sumažino maršrutų skaičių, atsisakė didelių lėktuvų „Boeing 737-500“, įsigijo „Embraer“ (kuriuos nuomojosi „Air Lituanica“). Estai pamatė, kad kai kuriais maršrutais gali skraidyti „Air Baltic“, pasiliko tik pelningus maršrutus. Dabar jų situacija gerėja“, – LRT.lt teigė R. Širvinskas.

Tuo metu „Air Baltic“ esą iš pradžių buvo skirta verslo kelionėms, tačiau vėliau imtasi pigių skrydžių. „Ši kompanija reklamuoja Latviją, kviečia ją aplankyti, persėdimo metu užsukti į Senamiestį. [...] Nemanau, kad galime pasiekti tokį lygį, jog mūsų oro uostas būtų bent jau tokio paties dydžio, kaip Rygos oro uostas, ir turėtume tiek krypčių. Nors Latvijoje yra mažiau gyventojų, Rygos oro uostas daro labai daug tranzitinių skrydžių. Ryga – tik tarpinė stotelė, bet pinigai „nusėda“ Latvijoje“, – aiškina R. Širvinskas.
R. Pogorelio teigimu, lyginant geografiją, Ryga yra didesnis miestas nei Vilnius, tačiau Lietuva – didesnė rinka, todėl abiejų oro uostų potencialas yra panašus. Talino potencialas yra mažesnis abiem šiais aspektais.

„Jei lygintume esamą padėtį, Taline, o ypač Rygoje, stipriai dominuoja bazinis vežėjas, o Lietuvoje jau seniai taip nėra. Tai nebūtinai blogai: Vilniuje daugiau konkuruojančių bendrovių, o tai keleiviams suteikia daugiau lankstumo“, – aiškina R. Pogorelis.
Anot jo, Vilniaus oro uostas yra arti Baltarusijos, todėl vis didėjančią dalį jo keleivių esą sudaro vykstantys tranzitu iš šios šalies ar į ją: iki Vilniaus sausuma, o toliau lėktuvu. „Taline tranzitinių keleivių mažiau, o Rygoje jie kitokio tipo – persėdantys iš vieno lėktuvo į kitą. Taip pat verta pažymėti, kad Rygos oro uostas yra vienintelis Baltijos šalyse, iš kurio vyksta transatlantiniai skrydžiai: Uzbekistano oro linijos skraido iš Taškento per Rygą į Niujorką“, – LRT.lt kalbėjo R. Pogorelis.

Kaip teigia ekonomistas Ž. Mauricas, „Air Baltic“ pasiėmė ir labai gerą prekės ženklą. „Tai geriau nei „Air Latvia“ ar „Air Lithuania“. Latviai nusprendė, kad tai yra jų strateginė investicija ir, manau, jiems visai neblogai pasisekė. Mes buvome toks trečias brolis – lyg ir kažką bandėme daryti panašaus, bet mums nepavyko“, – tikina ekonomistas.

Buvęs „Air Lituanica“ komercijos direktorius S. Bartkus mano, kad aplinkybių visuma nulėmė tai, kad latviai ir estai toliau skraido, o Lietuva savo oro linijų nebeturi.

„Latvijoje ir Estijoje yra labai stiprus valstybinis palaikymas. Jei valdžia pasikeičia ar įvyksta kitų pokyčių, vyriausybės ir kitų valstybės institucijų palaikymas yra nuolatinis ir tęstinis“, – sako S. Bartkus.