A. Kaušpėdas: Vilnius bus nuostabus miestas

– Ar galima teigti, kad Vilnius dabar klesti? Daug naujų kylančių pastatų, viešbučių... Architektams darbo šiais laikais netrūksta?

– Galima teigti, kad klestėjimas jau prasidėjo ir to didžiausias požymis yra apleistų pastatų konversija, nes, kol tai nevyksta, o yra statoma tik laisvose teritorijose, kur nėra jokių problemų kažką pastatyti, tai – stichiškas miesto vystymasis, kuris neturi savyje jokio aiškesnio plano ar prasmės. Dabar pradėtas Paupio rajono projektas buvusioje "Skaiteks" gamyklos teritorijoje – "Vilniaus architektūros parko" statyba. Tam tikros teritorijos yra kompleksiškai užstatomos ir Šnipiškėse. Kyla puikūs administraciniai pastatai, kurie Vilnių ne tik pagražina, bet iš esmės keičia.

Renovacija, atnaujinimu Vilnius atsilieka smarkiai. Net nuo tokių miestų, kaip Jonava ar Visaginas. Vilniuje labai daug nerenovuotų, sovietinės statybos pastatų, daugiabučių. Bet kartais nėra to blogo, kas neišeina į gera. Dabar, kai nieko nedaroma, jau pradedama galvoti, ar išvis verta renovuoti namus Antakalnyje ar Žirmūnuose, kurių ten sovietiniais metais labai daug pristatyta. Aš manau, kad juos reikėtų griauti. Bet tai vėlgi turėtų būti labai proaktyvus veiksmas, kuris reikalauja ir Vyriausybės, ir Savivaldybės, ir Seimo tam tikrų teisės aktų, finansavimo, rezervinio fondo, plano, kur tuos žmones laikinai iškelti. To vienas verslas padaryti negali. Kai tai prasidės, tuomet jau iš tikrųjų pasakysiu, kad Vilnius tiesiog žydi.

– Viešai sakėte, norėtumėte matyti atstatytą Gedimino pilį. Ir čia pasigirsta įvairių nuomonių. Vieni sako, kad geriau palikti taip, kaip yra, kiti – kitaip. Kur ta riba, kai autentikos nereikėtų liesti?

– Visų pirma, mes turime atskirti, kas yra mums, kaip tautai, gyvybiškai svarbūs dalykai, kas yra Lietuvos simboliai. Tarp tokių simbolių, kaip mūsų herbas – Vytis, vėliava, mūsų kalba, yra įvardyta ir Gedimino pilis – istorijos, ryžto, pasipriešinimo kryžiuočiams simbolis. Pradėjus valyti jos piliavietės šlaitus paaiškėjo, kad pašalinus medžius buvo rasti griuvėsiai. Kai kas teigia, kad tie griuvėsiai yra autentiški. Aš žinau, kad taip nėra. Autentiški yra tik pamatai, tačiau dabar esantį Gedimino pilies bokštą tarpukariu  atstatė lenkai. Visi Kunigaikščių rūmai šiaurinėje pilies dalyje yra atstatyti tarybiniais laikais. Todėl viskas, ką mes dabar turime, yra ne autentiška, o tiesiog pradėta, bet nepabaigta atkurti.

Tautos simbolis negali būti griuvėsiai.

Trakų salos pilis, kuri buvo taip pat nuniokota laiko ir karų, Valdovų rūmai – pavyzdžiai, kurie rodo, kaip sėkmingai šie visuomenei grąžinti objektai veikia. Trakų pilis yra užsienio turistų viena lankomiausių vietų bei viena gražiausių gotikinių pilių Europoje. Valdovų rūmai taip pat jau yra neatsiejami nuo mūsų valstybingumo supratimo, be jų negalėtume net papasakoti, kaip čia viskas buvo. Lygiai taip pat ir atstatyta Vilniaus Aukštutinė pilis užbaigtų arba papildytų tą pasakojimą. Turime žinoti, kad po 1419 m. gaisro buvusi senoji medinė pilis visiškai sudegė ir tuomet Vytautas pastatė visiškai naują, nuostabią gotikinę pilį. Pati visuomenė turi sau pasakyti, kad mums reikia atstatytos pilies. Tautos simbolis negali būti griuvėsiai.

– Pats, kaip architektūra užsiimantis žmogus, prisidedate prie miesto naujo vaizdo kūrimo. Jeigu būtų jūsų valia sukurti savo tobulą miestą, ar jis būtų panašus į Vilnių?

– Vilnius yra labai unikalus miestas – jis turi labai smagų senamiesčio ir naujamiesčio santykį. Be to, Vilnius yra slėnyje, o aplinkui žalias miškų žiedas, kuris labai puošia miestą. Tai yra tarsi perlas, padėtas į žalio aksomo patalą. Vis dėlto aš Vilniuje pasigendu gyvesnės upės, kurioje vyktų daug laivybos, sporto, pramogų, žodžiu, virtų gyvenimas. Tačiau tai yra ištaisoma: galėtų atsirasti šliuzų, kad per potvynius vanduo kauptųsi saugyklose ir galima būtų Vilniaus teritorijoje reguliuoti vandens srautus, turėti ramių vietų, kur būtų galima plaukioti, o kartu vandens kaskadų, krioklių. Pavyzdžiu galėtų būti Praha.

Vilnius stipriai pagerės, kai dešiniojo kranto urbanistiniai darbai pasieks kritinę masę. Čia sparčiai kyla daug biurų ir gyvenamųjų pastatų. Netrukus Vilniaus dešinysis krantas pradės konkuruoti su kairiuoju. Vilnius bus dvinaris: senamiestis vienoje pusėje, o kitoje – naujas ir modernus naujamiestis. Viskas bus šalia, ranka pasiekiama, vaikštant pėsčiomis, riedant dviračiu. Vilnius bus nuostabus miestas.

Luko Blekaičio nuotr.

– Ką Vilnius turi kitokio, lyginant su kitais Europos miestais? Kas jį daro ypatingą?

– Vilnius turi vieną didžiausių Europoje senamiesčių, kuris po truputį atgimsta ir tvarkosi. Man nepaprastai puikų įspūdį palieka architektūros premjera: Pacų viešbutis, laukiu kada iškils naujas "Misionierių sodų" gyvenamasis kompleksas, Modernaus meno muziejus. Žingsnis po žingsnio bus vis daugiau įveiklintas senamiestis, tuo jis tikrai žavės, o turistų srautai į Vilnių tik didės. Vilniaus architektūra turi fantastišką baroką, niekur nėra jo tiek daug ir tokio brandaus. Ir čia galėtų būti daugiau kultūros ar koncertų vietų. Matome, kaip Kotrynos bažnyčia puikiai dirba, kaip prieigose atsiranda sutvarkyti skverai, restoranai, žmonės tuo labai džiaugiasi. Vilnius nuo seno spinduliuoja gerą energiją.

Vilniečiai turi labai senas tolerancijos tradicijas. Tai visada buvo daugiakalbis ir daugiatautis miestas. Vilniuje, kaip niekur, sueina labai daug kultūrų, verslo ryšių, tradicijų.

– Palikote tam tikrų pėdsakų ir Kaune, priklausėte Kauno architektų sąjungai, nemažai metų ten gyvenote. Kaip vertinate dabartinį Kauno tvarkymąsi? Ar Vilniui iš tiesų yra ko pasimokyti?

– Kaunas buvo visiškai užleistas ir suprovincialėjęs, todėl labai stipriai nukraujavo. Galbūt net trečdalis kauniečių išvažiavo arba į tą patį Vilnių, arba į užsienį. Kaunas buvo didelėje krizėje ir, jeigu ne dabartinis proveržis, būtume jį praradę. Dabartinis Kaunas iš tikrųjų yra sėkmės istorija, o tai jau pradeda jaudinti ir vilniečius, kai kas netgi jau jaučia tam tikrą konkurenciją. Labai gerai, kad Kaunas juda į priekį. Šaunu, kad Vilniui pagaliau atsirado rimta alternatyva, rimtas konkurentas ir argumentas. Žinoma, nenurašyčiau ir Klaipėdos, jie taip pat tvarkosi, ten yra daug gyvybės, energijos ir potencialo.

– Kaunas ir Vilnius – labai skirtingi miestai?

– Labai skirtingi. Tai kaip Portugalijoje Lisabona ir Portas. Lisabona yra Vilnius, o Portas yra Kaunas. Portas turi savo dvasią, jis irgi truputį vėlavo, bet dabar yra nuostabus miestas. Arba Niujorkas ir Čikaga. Vilnius būtų Niujorkas, o Kaunas – Čikaga. Miestas darbininkas, bet su idėjomis, stipria tapatybe. Tas, kas gerai pažįsta Lietuvą, žino, kad trečdalis vilniečių yra kauniečiai. Žino, kad Lietuvos širdis yra Kaunas, į jį žmonės sueina mokytis, o vėliau dalis atvažiuoja į Vilnių. Daug kas iš vilniečių yra gavę Kauno pamokas, ten turėjęs nuotykių. Be Kauno Lietuva neįsivaizduojama.

Miesto tikslas yra padaryti laimingą ten gyvenantį žmogų.

– Esate sakęs, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi turėti kilnų tikslą. O kokį tikslą turi turėti kiekvienas miestas?

– Miestas yra vieta, kur žmonės gyvena, dirba ir kuria. Miestas turi įkvėpti žmogų ir jam turi būti gera ten gyventi, žmogus turi norėti su miestu susitapatinti. Tuomet norisi tą miestą ir palaikyti, ir jame kurti, ir su juo kartu būti, juo didžiuotis, jį puoselėti. Gyvo miesto konceptas yra tas, kad jis yra gyvas savo žmonėmis. Jeigu mieste yra ką veikti, ką dirbti, su kuo susitikti ir ką pamatyti, tai jis – gyvas. Miesto tikslas yra padaryti laimingą ten gyvenantį žmogų.

– Kokį Vilnių matote po 20 metų?

– Aš įsivaizduoju, kad per 20 metų turėtų įvykti labai dideli pokyčiai miesto transporto infrastruktūroje. Vilniuje turėtų atsirasti metro, bus galimybių daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, taip pat matysime gerai išvystytą visuomeninį transportą, kuris žmonėms leistų atsisakyti asmeninių automobilių. Futuristai teigia, kad po 20 metų visuotinai išplis autonominiai automobiliai, tada daug žmonių svarstys, ar jiems iš tikrųjų reikia asmeninio automobilio, nes bus galima telefonu bet kada užsisakyti transporto priemonę ir užprogramuoti, kad ji pas tave atvažiuotų, kada tik reikia, nuvežtų, kur reikia, ir paimtų, kada reikia. Tokių važinėjančių kompiuterių bus begalė. Belieka sulaukti nuostabios ateities.