Vilniaus savivaldybės auditoriai, patikrinę, kaip viešoji įstaiga "Vilniaus festivaliai" naudoja miesto pinigus, pasiūlė ją likviduoti. Tačiau miesto valdžia auditorių neišgirdo ir jau kurpia planus steigti dar vieną analogišką viešąją įstaigą "Vilniaus šventės".

Pusė lėšų – algoms

Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba rudenį atliko viešosios įstaigos "Vilniaus festivaliai" auditą. Tikrinta, ar per 2009 m. devynis mėnesius įstaiga teisėtai naudojo savivaldybės skiriamus pinigus. Šiai kasmet iš miesto biudžeto atriekiama apie 1,2 mln. litų.

Per 2009 m., iki rugsėjo, "Vilniaus festivaliams" miestas nutarė skirti apie 600 tūkst. litų, tačiau faktiškai teskyrė apie 500 tūkst. litų. Tiesa, įstaigą prižiūrintis savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamentas mainais neprašė detaliojo plano, kaip lėšos bus panaudojamos.

Patikrinę auditoriai nustebo: daugiau nei pusė lėšų, apie 261 tūkst. litų atriekta įstaigos darbuotojų algoms, o ne tiesioginei funkcijai – festivaliams organizuoti. Šiems tenukrito apie 48 tūkst. litų arba perpus mažiau, nei planuota.

Pavyzdžiui, įstaigos generalinis direktorius Remigijus Merkelys per mėnesį uždirba apie 4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Vyriausioji finansininkė Vitalija Varkulevičienė – 3 tūkst. litų popieriuje. Visų devynių festivalių direktoriai arba vadybininkai gauna nuo 3 iki 1 tūkst. litų su mokesčiais.

Įstaigoje nerado darbuotojų

Patikrinę, kaip 14-ai darbuotojų skirstomas darbo užmokestis, savivaldybės auditoriai rado daugiau pažeidimų. Pavyzdžiui, aštuoni asmenys "Vilniaus festivaliuose" eina antraeiles pareigas. Tai – "Vilniaus festivalių" meno direktorius Gintautas Kėvišas, koordinatorė Rūta Prusevičienė, "Sirenų festivalio" direktorius Martynas Budraitis ir koordinatorė Audronė Žukaitytė, "Vilniaus mama Jazz" direktorė Judita Bartoševičienė, "Gaidos festivalio" vadybininkas Vytautas Jurgutis, "Naujojo Baltijos šokio" direktorius Audronis Imbrasas ir "Kristupo vasaros festivalio" direktorė Jurgita Jankutė.

Pastebėta, kad šie asmenys, kuriems privalu viešojoje įstaigoje dirbti po 4 valandas kasdien, neatvyksta į darbą ir nesinaudoja įstaigos patalpomis. Pavyzdžiui, 2009 m. spalio 5 d. auditoriai įstaigos buveinėje, esančioje Ašmenos g. 8, nerado nė vieno darbuotojo, einančio antraeiles pareigas. Specialistams kilo abejonių, ar teisėtai šiems mokama alga iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Direktorius R.Merkelys paaiškino, kad organizuoti festivalius – ypač specifinė veikla. Darbuotojams tenka dalyvauti susitikimuose, peržiūrose ir kitur, tad neverta tikėtis, kad jie nuo ryto iki vakaro sėdės prie rašomųjų stalų.

Tačiau paaiškėjo, kad kai kurie jų, besiplėšydami per du darbus, pažeidžia šalies įstatymus. Pavyzdžiui, "Gaidos festivalio" vadybininkas V.Jurgutis savivaldybės dotuojamoje įstaigoje dirba 20 valandų per savaitę, tačiau kartu jis 45 valandas per savaitę dirba ir M.K.Čiurlionio meno mokykloje.

Iš viso susidaro 65 valandų darbo savaitė. Kitaip tariant, jis per dieną "aria" po 13 valandų, nors tai prieštarauja Darbo kodeksui. Jame parašyta, kad kartu sudėjus pagrindines ir kitas pareigas, darbo dienos trukmė negali viršyti 12 valandų.

Kiek atsiėjo komandiruotės?

Iš beveik 500 tūkst. litų atėmus darbo užmokesčio fondą dar lieka apie 239 tūkst. litų. Dar reikėtų atmesti ir 54,7 tūkst. litų nepanaudotų lėšų. Lieka 184 tūkst. litų. Jie panaudoti komandiruotėms, patalpoms išlaikyti ir kanceliarinėms išlaidoms.

Pavyzdžiui, G.Kėvišas 2009 m. balandį viešėjo Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Jo kelionės reprezentacinės išlaidos atsiėjo beveik 500 litų. Nepagrįstai, nes pagal įstatymus už komandiruočių reprezentacines išlaidas nemokama.

"Sirenų" vadovė Audronė Žukaitytė tą patį balandį viešėjo Lenkijoje. Už lėktuvo bilietus 1,2 tūkst. litų vėliau pervedė renginio organizatoriai, tačiau lėšos į "Vilniaus festivalių" biudžetą taip ir nebuvo grąžintos.

Valdžia auditorių neišgirdo

Atlikę patikrinimą Vilniaus savivaldybės auditoriai sostinės valdžiai pasiūlė taupant miesto lėšas nuo 2010 m. sausio likviduoti viešąją įstaigą, o jos funkcijas perduoti Kultūros, sporto ir turizmo departamentui.

Tačiau sausio 5 d. Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius viešai žiniasklaidai pranešė, kad vietoj likviduojamos įstaigos "Vilnius – Europos kultūros sostinė" (VEKS) bus kuriama nauja – "Vilniaus šventės". Jai per metus iš to paties miesto biudžeto bus skirta apie 2,8 mln. litų.

"Vilniaus šventės" esą tęstų VEKS pradėtus projektus: "Gatvės muzikos diena", "Tebūnie naktis", "Menas netikėtose erdvėse" ir kitus.

Algirdas Gricius, Savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas

Kaip tie "Vilnius festivaliai" veikia? Savivaldybė perveda pinigus šiai įstaigai, jos vadovas toliau sumą paskirsto savo nuožiūra festivalių direktoriams. Šie atsidaro savo sąskaitą, per porą savaičių, mano nuomone, ne daugiau, suorganizuoja festivalį, atsispausdina bilietus po 200–300 litų ir tiek. O kiek jam lėšų atėjo – niekas nežino, tik už festivalį atsakingas direktorius.

Klausimas, kam reikalingi devyni festivalių direktoriai, kurie paskirti prieš penkerius metus? Gal vertėtų juos po kurio laiko perrinkti, kad atsirastų naujų žmonių, turinčių naujų idėjų? Tačiau tokį konkursą vicemeras G.Babravičius žada tik apie 2013 m.

Esant tokiai padėčiai, mano nuomone, naujos įstaigos "Vilniaus šventės" steigti nereikėtų. Mūsų komitetas tam greičiausiai nepritars, ypač po to, kai gautos "Vilniaus festivalių" audito išvados. O taryba priimdama sprendimus paprastai atkreipia dėmesį į pagrindinio komiteto sprendimą. Tada yra pagrindas klausimą atidėti.

Mano nuomone, "Vilniaus festivalius" ir "Vilniaus šventes" derėtų sujungti į vieną įstaigą, kurioje dirbtų penki darbuotojai. Visiškai užteks, kad tiek žmonių kuruotų festivalius ir VEKS pradėtus renginius. Tik nebeimkime milijonų iš to vargano miesto biudžeto.

Remigijus Merkelys, VšĮ "Vilniaus festivaliai" generalinis direktorius

Sprendimas likviduoti įstaigą, mano nuomone, yra politikavimas. Visi paminėti pažeidimai nepagrįsti. Ypač kai kalbame apie išlaidas darbo užmokesčiui. Tos išlaidos patvirtintos pačios savivaldybės, mes jas taip ir išleidžiame. Čia auditorių bėda, jeigu jiems nepatinka savivaldybės patvirtinta sąmata.

Be to, auditoriai antraeiles pareigas einančius darbuotojus tikrino iki 16 val., tačiau šie į darbą ateina po to, kai baigiasi jų pagrindinių pareigų darbo laikas, apie 17 val. Todėl išvada, kad jiems nereikia algų mokėti, nepagrįsta.

Tiesa, vienas darbuotojas buvo nurodęs neteisingą darbo laiką, tai mes pakeitėme sutartį ir šią klaidą ištaisėme: antraeilių pareigų laiką nuo 4 valandų sumažinome iki 3 valandų. Taip pat sumažinome ir atlyginimą.

Dėl kitų išlaidų turėčiau pasakyti, kad išvadose taip pat yra netikslumų. Juk buvo tikrinta devyni mėnesiai veiklos, tačiau tik metų pabaigoje įstaigos gautos lėšos išdėstomos pagal visas sąmatos eilutes. Juk atskaitos ir visi balansai daromi tik metų pabaigoje, kai gaunamas arba negaunamas visas finansavimas. Viduryje metų negalėjo būti daromos galutinės išvados.

Gintautas Babravičius, Vilniaus miesto vicemeras

Jei padarytos klaidos ir netikslumai, dar nereiškia, kad pats modelis blogas. Jeigu kažkas nemokėjo vairuoti automobilio ir "įsipaišė" į šviesoforo stulpą, dar nereiškia, kad reikia apskritai uždrausti važinėti automobiliais.

Šiais metais "Vilniaus festivaliai" veiks, tik gerokai efektyviau. Daugiau lėšų teks festivaliams organizuoti, mažiau – administracijai.

O dėl kitos įstaigos, "Vilniaus švenčių", jei kas nors pasiimtų jos darbų apimtį, galbūt pamatytų, kad ją steigti – gana racionalus sprendimas. Galimi ir kiti sprendimai. Apie ketinimą ją steigti viešai paskelbta tam, kad sulauktume kuo įvairesnių nuomonių.