Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių merų rinkimų priimti vakar Seime neužteko balsų. Kauno politikai dėl nesėkmės kaltina konservatorius – esą jie rūpinasi savais postais, bet ne visuomenės interesais.

Pritrūko šešių balsų

Antrąkart dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos vakar balsavę Seimo nariai nusprendė palikti iki šiol galiojusią tvarką. Už Konstitucijos pataisą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 6 ir 18 susilaikė. Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių merų rinkimų priimti Seime neužteko balsų, o labiausiai jų pagailėjo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Tarp pataisai nepritarusiųjų ir susilaikiusiųjų – pusė šios frakcijos narių. Pataisos nepalaikė du Liberalų sąjūdžio ir tiek pat frakcijos "Tvarka ir teisingumas" atstovų.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų nariai. Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų. Vadinasi, kitąmet merų tiesiogiai dar nerinksime.

Kauno miesto tarybos konservatorių frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė abejoja, ar verta merą rinkti tiesiogiai, kol nežinomos realios jo valdymo galios.

"Pirmiausia turėjo būti atlikti įvairių teisės aktų pakeitimai, kuriais būtų nustatytos tiesiogiai renkamo mero galios, o tik po to reikėtų svarstyti tokį klausimą", – sakė politikė ir pridūrė, kad šiuo atveju reikia dirbti kompleksiškai.

Kaltina konservatorius

Socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė įsitikinusi, kad vakar Seimo nariai padarė didelę klaidą, nepritardami Konstitucijos pataisai. Esą žmonėms reikalinga galimybė miesto vadovą rinkti tiesiogiai.

"Konservatoriai išsigando, – įsitikinusi O.Leiputė. – Kitaip ir būti negalėjo, nes tai, ką jie padarė Lietuvoje vykdydami savo politiką, nedžiugina žmonių. Valdantiesiems būtų nenaudinga, jeigu vyktų tiesioginiai merų rinkimai."

Jai pritaria Kauno miesto tarybos narys, Darbo partijos atstovas Gintaras Furmanavičius. Politikas abejoja, ar situacija pasikeis po metų, kai bus grįžta prie šio klausimo, nes didžiosioms partijoms, jo nuomone, tokie rinkimai nenaudingi.

"Jeigu meras būtų renkamas tiesiogiai, baigtųsi visi šitie žaidimai ir tokie žmonės, kaip dabartinis Kauno meras, niekada netaptų miesto vadovu", – kalbėjo G.Furmanavičius. Jam apmaudu, kad Seimo nariai atėmė iš žmonių pasirinkimo galimybę. Darbo partijos atstovas neatmestų galimybės pretenduoti į miesto vadovus. Jis įsitikinęs, kad ir kituose miestuose jo partijos nariai sudarytų rimtą konkurenciją varžovams.

Liberalai nepraranda vilties

Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkas Rimantas Mikaitis atkreipia dėmesį į Seimo neveiksnumą: esą šis balsavimas įrodė, kad Seime nėra tokios daugumos, kuri būtų pajėgi keisti Konstituciją.

"Tai buvo aišku visą laiką, bet dar turėjome vilčių, diskutavome, bet matome, kaip Seimas pasidalijęs", – sakė R.Mikaitis. Jis pabrėžė, kad Liberalų sąjūdžio programoje įrašytas tiesioginių merų rinkimų siekis.

Esą jeigu meras būtų renkamas tiesiogiai, gyventojai jaustų didesnę atsakomybę dėl sprendimo ir žmogaus, kurį išrinktų.

"Reikia žengti šį žingsnį, nes jis įtvirtintų demokratiją ir realią savivaldą", – pabrėžė R.Mikaitis. Politikas neabejoja, kad liberalai įvairiems miestams pasiūlytų priimtinų kandidatų.

Paklaustas, kaip vertina vakarykštį Seimo sprendimą, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pirmininkas Arvydas Garbaravičius, atsakė esąs labai nusiminęs.

"Nesvarbu, kokios būtų merų teisės, vis tiek tai būtų pažanga, – kalbėjo liberalcentristas. – Rinkdami merą tiesiogiai niekada neturėtume šiame poste žmogaus be praktikos ir gabumų, vien su partija už nugaros. Žmonės žinotų, ką renka, o dabar jie nieko nežino."

Savivaldos rinkimai vyks 2011 m. pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.

KTU profesorius politologas Algis Krupavičius:

Akivaizdu, kad kvailystės Lietuvos politikoje tęsiasi. Politikai ne kartą žadėjo rinkėjams galimybę merą rinkti tiesiogiai, bet pasielgė kitaip. Blogiausia yra tai, kad net 16 valdančiosios partijos narių nepalaikė Konstitucijos pataisos. Turint omenyje, kad Prezidentė palaiko valdančiąją koaliciją, toks konservatorių elgesys yra keistas. Vienas svarbių Prezidentės politinių tikslų yra įvesti tiesioginius merų rinkimus, o Tėvynės Sąjunga-krikščionys demokratai akivaizdžiai prieštarauja Prezidentei.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis prieš balsavimą įspėjo koalicijos partnerius konservatorius, kad, šiems nebalsavus dėl tiesioginių merų rinkimų, liberalcentristų skyriai kels klausimą dėl partijos likimo valdančiojoje koalicijoje.

Manau, kad dabartinės valdančiosios koalicijos ateitis labai trapi, nes liberalcentristai, pasinaudoję tiesioginių merų rinkimų klausimu, gali pasitraukti iš koalicijos. Tiesioginių merų rinkimų akmenėlis gali išversti ir didelį vežimą. Gaila, kad klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų atidėtas mažiausiai metams ir artimiausioje ateityje neturėsime galimybės tokiu būdu išsirinkti miestų vadovus.

Jeigu merai būtų renkami tiesiogiai, yra tikimybė, kad padidėtų pasitikėjimas vietos valdžia, nes piliečiai galėtų rinkti aukščiausią vietos valdžios pareigūną patys. Žinoma, kol kas dar turime daug neatsakytų klausimų, o pagrindiniai jų – koks turėtų būti mero ir savivaldybės tarybos santykis ir ar meras būtų vykdomosios valdžios aukščiausias pareigūnas? Nuo atsakymų priklausytų, kiek tiesiogiai renkamas merai būtų aktyvūs vietos valdžioje.

Demokratinių procedūrų požiūriu, tiesioginiai merų rinkimai būtų žingsnis į priekį. Nors galbūt neišvengtume ir kai kurių problemų. Tokie rinkimai gali skatinti vietininkiškumą politikoje, tam tikrų interesų grupių sustiprėjimą. Tačiau egzistuoja ne tik grėsmės, bet ir galimybė jas apriboti. Tiesioginiai merų rinkimai yra gana naujas reiškinys, per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjęs demokratinėse valstybėse.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas:

Suprantu, kad pilietinei visuomenei aktualu rinkti merą tiesiogiai, bet sprendimas turėtų būti susijęs ir su realesniais mero įgaliojimais. Jeigu Seimo nariai būtų pritarę tiesioginiams merų rinkimams, per daug niekas nebūtų pasikeitę, nes valdymo struktūra, mero funkcijos ir galios išliktų tokios pačios. Tiesa, merą būtų rinkusi nebe taryba, bet gyventojai tiesiogiai. Praėjusią savaitę prezidiume girdėjau, kad Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos nariai balsuos laisvai.

Aš nesibaiminu tiesioginių rinkimų, bet norėčiau, kad pirmiausia būtų išgvildenta, kokias pareigas ir atsakomybę meras turėtų. Dabar miesto vadovas pirmininkauja miesto tarybai ir realesnių sprendimų, kurių tikisi miesto bendruomenė, nėra galimybės priimti. Visuomenė tikisi, kad tiesiogiai išrinktas meras turės daugiau įtakos ir galių, spręs miestiečių gyvenamosios aplinkos ir ūkinius klausimus. Dabar šiuos klausimus sprendžia administracijos direktorius.

Per pastaruosius dvidešimt metų savivaldoje naujų galių neatsirado, visada buvo didinama valstybės centralizacija. Nereikia manyti, kad išrinkus merą tiesiogiai, mostelėjus stebuklų lazdele, visas gyvenimas pasikeis. Iš tiesų viskas yra sudėtingiau ir reikėtų peržiūrėti vietos savivaldos modelį.

Jeigu kažkas kaltina konservatorius, kad nepavyko priimti svarbaus sprendimo dėl Konstitucijos pataisos, tai yra lygiai tas pats, kaip kaltinti Aukščiausiąjį. Tokia jau opozicijos būsena – visada kaltinti poziciją. Patys nepasirūpina ir nesistengia, o kitus kaltinti yra lengviausia. Mūsų partijoje tikrai nebuvo griežtai nusiteikta prieš tiesioginius merų rinkimus.