Kaip parduoti savo balsą, arba „Rusiška ruletė“ Seimo rinkimuose

Lietuva, besididžiavusi demokratiškais rinkimais ir siuntusi savo stebėtojus į Baltarusiją, Rusiją, Gruziją, krūptelėjo. Šalį sudrebino neregėto masto ir įžūlumo balsų pirkimo skandalai, nuvilniję po pirmojo Seimo rinkimų turo.

Technika, vadinama „Karusele“

Žiūrėti į besiaiškinantį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininką Zenoną Vaigauską, sutikusį padirbėti dar vieną kadenciją, pastarosiomis dienomis graudu. Jis atrodo kaip karvedys, kurio pulkai apšaudomi iš visų pusių, o ginklų, tai yra argumentų atremti puolimui, nėra. „Kauno dienos“ žiniomis, prastas rinkimų organizavimas, finansų ir VRK žmonių trūkumas labai padėjo taikyti paprastą, bet efektingą balsų pirkimo techniką, vadinamą „Karusele“ arba „Rusiška rulete“.

Per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus už balsus rinkėjams atsiskaityta ne tik pinigais, bet ir alumi, žuvimis, dėvėtais batais. Vis dėlto pupuliariausia yra klasika – kai už balsą atsiskaitoma grynaisiais, kad ir nedidelėmis kupiūromis.

Neretai žmogui duota teisė rinkti valdžią parduodama už 10 litų. Nors dažniausiai mokama daugiau – prieš savaitę per pirmąjį Seimo rinkimų turą sumos už rinkėjo balsą svyravo vidutiniškai nuo 20 iki 50 litų.

Pinigai nemokami aklo pasitikėjimo principu. Tam, kad investicijos nenueitų perniek, sukurta metodika „Karuselė“. Kai kas ją vadina „Rusiška rulete“.

Rizikingiausias pirmas žingsnis

„Karuselė“ yra patobulintas metodas, išstūmęs primityviąją techniką, kai asocialams ir alkoholio mėgėjams paprasčiausiai būdavo išdalijamos instrukcijos su nurodymais, už ką balsuoti ir kaip bei ką žymėti rinkimų biuletenyje.

Instrukcija, patekusi kam nereikia, gali tapti balsų pirkimo įrodymu.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, šiais metais kai kuriose rinkimų apygardose buvo išbandytas naujas, modernesnis, balsų pirkimo metodas, pavadintas „Karusele“.

Šį nusikalstamą žaidimą pradedantis asmuo rinkimų apylinkėje pasirodo ryte ir balsavimo kabinoje už užančio užsikiša balsavimo biuletenius, o į balsadėžę įmeta perlenktą, dydžiu į tikrą balsavimo biuletenį panašų tuščią popieriaus lapą.

„Tai yra pats sudėtingiausias “Karuselės„ etapas, tačiau dar niekada tuščius biuletenius iš rinkimų apylinkės išnešęs žmogus neįkliuvo, nes niekas netikrina, kas metama į balsadėžę, o išeinantys žmonės neapieškomi“, – aiškino „Kauno dienos“ šaltinis.

Antras žingsnis: balsuoju

Su neužpildytais balsavimo biuleteniais išėjęs asmuo juos atneša į sutartą vietą, kurioje laukiantis balsų pirkėjas atsiskaito už biuletenius, juos užpildo ir perduoda antrajam rinkimų ruletės žaidėjui.

Šis rinkimų apylinkės balsavimo kabinoje tuščius biuletenius kišasi į kišenę, o atsineštus įmeta į balsadėžę.

Taip procesas gali būti tęsiamas, kol užtenka balsų pardavėjų.

Ruletė gali būti sukama iki pat rinkimų apylinkės uždarymo. Svarbiausia, kad paskutinis jos žaidėjas į balsadėžę įmestų savo ir priešpaskutinio schemos dalyvio biuletenius. Priešingu atveju, išduotų ir urnoje rastų biuletenių skaičius nesutaps, o tai sukels nereikalingų įtarimų.

Kita vertus, turint galvoje, koks chaosas per pirmąjį rinkimų turą vyravo kai kuriose rinkimų apylinkėse, tokios „smulmenos“ tikriausiai būtų nesunkiai prasprūdusios pro akis.

Reikia policijos pagalbos

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis atvirai prisipažino, kad policija prieš balsų pirkimą kol kas jaučiasi bejėgė. Z.Vaigauskas irgi tik skėsčioja rankomis.

Jis viso labo viešai padejavo, kad partijos į apylinkių ar apygardų rinkimų komisijas nevengė deleguoti nekompetentingų ar abejotinos reputacijos asmenų. Pavyzdžiui, viena apylinkės komisijos pirmininkė, kaip paaiškėjo, buvo nuteista už sukčiavimą – ją teko pašalinti iš komisijos.

Be to, sakė Z.Vaigauskas, gauta apie 80 raštų iš antstolių dėl rinkimų komisijų narių įsiskolinimų. Taigi balsus skaičiavo ir balsuojančiuosius prižiūrėjo žmonės, kuriems verkiant reikia pinigų.

Z.Vaigauskas viešai tarė, kad pagaliau atėjo metas Lietuvoje į rinkimų komisijas deleguoti ir policijos atstovus.

Partijos bausti negalima

Generalinis komisaras S.Skvernelis siūlo griežtinti atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą.

Lietuvos policijos vadovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl atliekant tyrimą negalima naudoti kai kurių efektyvių priemonių, pavyzdžiui, skaityti galimų balsų pirkėjų elektroninių laiškų.

Policija siūlo balsų pirkimą priskirti prie nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.

Šiuo metu balsų pirkėjams teoriškai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, nors dar nėra buvę, kad bausmės, susijusios su belange, būtų kam nors pritaikytos.

Įdomiausia yra tai, kad įstatymuose nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, jei balsų pirkimą organizuoja juridiniai asmenys. Todėl juridinio asmens statusą turinčios politinės partijos už šį nusikaltimą nė negali būti baudžiamos.

Skambinti – visą parą

Policijos pareigūnai siūlosi ne tik aktyviai reaguoti į rinkimų apylinkių pranešimus, bet tapti jų nariais.

Viešai paskelbtas Policijos departamento telefono numeris (8 5) 272 5372, kuriuo žmonės gali skambinti visą parą ir suteikti vertingos informacijos dėl rinkimų pažeidimų ar pateikti skundus dėl vietos policijos netinkamo darbo.