Jei negali skraidyti pats, gali bent įsivaizduoti, ką mato tavo rankomis sukurtas skrajūnas – aitvaras. Šimtai aitvarų šeštadienį nardė Zapyškio padangėje, šiandien popietę jie sklandys virš Nemuno salos Kaune.
Aitvarų skraidinimu susižavi vis daugiau lietuvių. Jei nemoki pasigaminti pats – ne problema. Įvairaus sudėtingumo ir formų aitvarų galima įsigyti parduotuvėje. Į orą pakėlus dirbtinį kūrinį be jokio propelerio, tik pučiant vėjui, apima pergalės prieš žemės traukos dėsnį jausmas.
Jei nemoki leisti aitvarų – irgi ne bėda. Galima tiesiog grožėtis kitų laidomais spalvingais gražuoliais. Tokį laisvalaikį šeštadienį pasirinko šimtai žmonių, apspitę Kauno rajono Zapyškio paminklinę Jono Krikštytojo bažnytėlę ant Nemuno slėnio.
Pakelėje paliktos virtinės automobilių kėlė keblumų norintiesiems tik pravažiuoti pro Zapyškį, kuris nepajėgus priimti tokios gausybės svečių. Aitvarų šventė – bene pats masiškiausias šio miestelio renginys. Nemuno slėnyje Lietuvos aitvarų kūrėjai ir mylėtojai renkasi kiekvieną pavasarį, šiuo renginiu pagerbiama Žemė.
Aitvarų sezono atidarymo šventėje dalyvavo meistrai iš visos Lietuvos. Saulėkaitoje surengtoje aitvarų varžybų aukščio rungtyje iš viso užsiregistravo 67 dalyviai. Po kelių etapų paaiškėjo aukščiausiai pakilusio aitvaro šeimininkas. Tai Aurimas Stankus iš Šilutės sporto mokyklos. Antrąją vietą pelnė moksleivis iš Šiaulių Lukas Petrokas. Tam pačiam miestui atstovavo ir trečios vietos laimėtojas Edgaras Vaitkus, priklausantis Šiaulių jaunųjų technikų centrui.
Aukščio rungtyje grumtynių finalas sunkiai nuspėjamas. Neužtenka turėti vien gražų, įmantrų aitvarą, reikia išmonės, kaip pavergti vėją, kad šis tavo kūrinį pakeltų aukščiau visų.
Tiesa, šeštadienį vėjas buvo labai silpnas, tad lengviausia buvo laidyti labai lengvus, nedidelius aitvarus. Kelis kilogramus sveriantis aitvaras, kurį ketinta užfiksuoti kaip didžiausią Lietuvos aitvarą, liko gulėti ant žolės – rekordas nebuvo užfiksuotas.
Žinovų teigimu, aitvaras turi būti net tik lengvas, bet ir sureguliuotas pagal vėjo stiprumą. "Pergalę gali lemti tai, kaip pririšta virvelė", – prasitarė vienas specialistų.
Aitvarų laidymu Nemuno saloje šiandien prasidės Vytauto Didžiojo universiteto Pavasario festivalis. Aitvarų pasirodymą bus galima stebėti klausantis tarptautinio studentų himno "Gaudeamus Igitur", kuris sklis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės. Aitvarų šventės pradžia – 15 val.
Oro skraidinamas įrenginys vadinamas taip pat, kaip ir lietuvių mitologinė būtybė, nešanti materialines gėrybes. Kai kurie aitvarų entuziastai juokaudami sako, kad šie skrajūnai turi pagoniškojo Aitvaro savybių, ir nebūtinai tik gerų. Aitvaras gali atnešti turtus, bet ne iš kaži kur, o iš kitų žmonių. Sakoma, kad Aitvarą galima prisijaukinti, tada jis aprūpins viskuo, bet nežinia, ar tai suteiks laimės. Reikia ypač saugotis, kad neužsitrauktum Aitvaro nemalonės, nes kerštaudamas jis gali ir namus padegti.
Naujausi komentarai