Kaunietė Aušra daugiau nesinaudos nežinomų drabužių nuomos salonų paslaugomis. "Savas sijonas geriau už nešvarią nuomotą suknelę", - dabar mano moteris.
Suviliojo graži reklama
Pro V.Krėvės prospekte įsikūrusį "Linos saloną" automobiliu važiavusios Aušros akis sugundė margaspalvė vitrina. "Visos suknelės buvo tokios gražios. Pamaniau, gal rasiu savo dydžio?" - pasakojimą pradėjo moteris.
Penkiaaukščio daugiabučio pirmajame aukšte įsikūręs "Linos salonas" ir jo personalas, pasak pašnekovės, nesiskyrė nuo kitų: pakankamai jauki aplinka, paslaugios darbuotojos.
Salone moteris ilgai neužtruko - pirštu bedė į ilgą, karoliukais puoštą juodos spalvos suknelę, už kurią paliko 50 Lt užstatą.
Po kelių dienų Aušra vėl užsuko į saloną. Šį kartą - pasimatuoti drabužį.
Susiaurinta, išskalbta ir vakarui paruošta suknelė į Aušros rankas turėjo būti perduota penktadienį.
"Numatytą dieną sumokėjau likusius 150 Lt ir laiminga išskubėjau namo", - toliau pasakojo kaunietė. Likus kelioms valandoms iki iškilmių, šventinė nuotaika ir šypsena moters veide dingo. Suknelė, su kuria Aušra tikėjosi tapti vakaro karaliene, skleidė nešvaros ir prakaito kvapą. "Negana to, jos pamušalas buvo nusėtas dėmėmis", - piktinosi trisdešimtmetė.
Griebusi telefono ragelį moteris paskambino salono savininkei Linai Čižauskienei. "Žinote, ką ji man pasiūlė? Pačiai išsiskalbti suknelę! Likus kelioms valandoms iki jubiliejaus iškilmių!" - stebėjosi Aušra.
Teko mokėti delspinigius
Suknelės neišgelbėjo net kvepalai. Į šeimos draugo jubiliejų, kuriam rengėsi dvi savaites, Aušra apsisprendė eiti vilkėdama savo kostiumėlį.
Pirmadienį moteris neturėjo galimybės grąžinti suknelės, todėl į saloną pasibeldė antradienio popietę. Aušra pasakoja, kad, išvydusi ją, salono savininkė L.Čižauskienė pamiršo gerą toną ir taisyklę apie kliento teisumą. "Ji visą laiką šaukė, kad suknelė buvo švari, o aš esu aferistė", - guodėsi pašnekovė. Kalbai pakrypus apie nuomos sutarties kopiją ir kasos kvitą, kurių klientė negavo, salono savininkė taip pat buvo nesukalbama.
"Po barnių išpešiau bent sutarties kopiją", - mažu laimėjimu džiaugėsi Aušra.
Įžeistos moters laukė dar viena staigmena - salono savininkė paprašė sumokėti delspinigius už pavėluotai grąžintą drabužį. Aušros skaičiavimais, suknelė, kurios ji taip ir neužsivilko, kainavo 250 Lt.
Ne pirmas incidentas
Nusprendėme patys pasidomėti L.Čižauskienės individualios įmonės veikla.
Viename internetinių puslapių užkliuvo birželio mėnesį rašytas komentaras: "Jei nenorite turėti sugadintos šventinės nuotaikos, siūlyčiau nesikreipti į saloną V.Krėvės pr. 1 arba atsiimdami apžiūrėkite rūbelį, kad paskui patiems nereikėtų siūti ir valyti dėmių."
Paskambinome į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Kauno apskrities skyrių. "Laimos salono" vardas tarnybos darbuotojų, regis, nenustebino.
"Tai jau ne pirmas nusiskundimas. Prieš metus kreipėsi moteris, kuri už nenešiotą suknelę neatgavo piniginio užstato", - teigė skyriaus vedėja Vida Packočinienė.
Susipažinusi su Aušros istorija, V.Packočinienė tikino tąkart asmeniškai skambinusi "Linos salono" savininkei. "Siūliau grąžinti pinigus klientei, tačiau mano pastangos buvo bergždžios", - atsiduso skyriaus vedėja.
Visus kaltinimus neigė
Mes - jau prie drabužių nuomos salono durų. Kaip ir minėjo Aušra, vitrinose puikavosi įspūdingos, akį traukiančios suknelės, o vidus dvelkė jaukumu. "Sveiki, kuo galėčiau padėti?" - priėjusi maloniai nusišypsojo šviesiaplaukė. Sužinojusi vizito tikslą, ji akimirksniu pasikeitė, o mes supratome, kad bendraujame su salono savininke.
"Galiu pasakyti tiek, kad ji yra vaikščiojanti aferistė", - rėžė L.Čižauskienė.
Pabrėžusi, kad neplauta suknelė negalėjo patekti į Aušros rankas, salono savininkė svarstė, kad tokiu būdu nesąžininga klientė bandė atgauti pinigus.
"O kaip dėl kasos kvito, kurio ji negavo sumokėjusi už suknelę?" - išgirdusi šį klausimą L.Čižauskienė suglumo, o po trumpos pauzės atrėžė, kad moteris jo tiesiog neprašė.
Beje, šios istorijos herojė - juoda suknelė - jau buvo išplauta, o salono darbuotojos piktinosi, kad nuo jos vis dar galima jausti ponios Aušros kvepalų kvapą.
Vilius Šileika, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas
Sudaręs nuomos sutartį nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti išnuomojamo daikto būklę ir supažindinti jį su daikto naudojimo taisyklėmis. Šiuo atveju kaltę turėjo prisiimti salono savininkė arba daiktą išnuomojusi darbuotoja, kuri, atvykus klientei, kartu su ja neapžiūrėjo suknelės.
Žinoma, nemačius suknelės, sunku ieškoti kaltųjų. Ne naujiena, kad atsiranda žmonių, piktnaudžiaujančių nuomos salonų ir drabužių parduotuvių paslaugomis.
Naujausi komentarai