Virsta senieji medžiai: įstatymuose ištrintas žmoniškumas?

O štai Panevėžio Laisvės aikštėje ir Plungės Laisvės alėjoje medžiai nušnioti kartu su paukščių lizdais, inkilais ir jaunikliais. Teisės aktai, iki šiol leidę tokį barbariškumą, bus taisomi.

Sostinės Sapiegų parko gynėjai, pagrasinę fiziškai priešintis medžių pjovėjams, išprovokavo naujojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos kritiką Vilniaus savivaldybei. Būti arbitrais konfliktuojančioms pusėms jis pakvietė Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovus. Po pasitarimo ministras pareiškė, kad atšauks Sapiegų parkui tvarkyti Aplinkos ministerijos jau paskirtus 400 tūkst. eurų, jeigu savivaldybė per 2 savaites nesusitars su Antakalniečių bendruomene dėl galimybės išsaugoti nuo pjūklų daugiau medžių.

Vilnius protestuoja

Šiuo metu numatyta kirsti beveik 200 medžių, ankstesniame savivaldybės plano variante – apie 300. Tačiau pastaruoju metu savivaldybė linkusi į kompromisą – siūlo susiaurinti parko takus, paliekant daugiau medžių. Administracijos direktorius Povilas Poderskis, anksčiau Antakalniečių bendruomenės priekaištus viešai vadinęs melu, socialiniame tinkle pranešė, kad bus kviečiama visuomeninė želdynų komisija apžiūrėti visus medžius, bendruomenei bus aiškiau pateikti projekto sprendiniai, atliekama platesnė Antakalnio gyventojų apklausa dėl projekto įgyvendinimo.

Sostinės Sapiegų parko gynėjai, pagrasinę fiziškai priešintis medžių pjovėjams, buvo išgirsti.

Antakalniečiai pagaliau gali pateikti savo argumentus, kurių savivaldybės atstovai anksčiau nenorėjo girdėti. Siekiantys išsaugoti dabartinį Sapiegų parką su senų medžių alėjomis birželio 6-ąją organizavo tylų protestą: visą parką apjuosė bendra visų antakalniečių ir miestiečių fotografijų paroda "Sapiegų parkas ir aš". 

Vilnius ne vienas (1)

O panevėžiečiai taikiai nenusiteikę – praeitą ketvirtadienį jie surengė piketą prie miesto savivaldybės dėl Laisvės aikštėje vykdomų kirtimų. Žmonės labiausiai piktinosi, kad medžiai nupjauti nepaisant juose perinčių paukščių. Socialiniame tinkle paplito iš lizdo iškritusių vos tik apsiplunksnavusių zyliukų nuotraukos. Tiesa, savivaldybės atstovai teisinosi jokių paukštelių aikštėje neradę, o jeigu rangovas neįvykdė nurodymo prieš kirtimą iškelti iš medžio inkilą, tai jis ir kaltas.

Valdžia teigė, kad želdiniai Laisvės aikštėje atnaujinami pagal prieš metus pateiktas A.Stulginskio universiteto mokslininkų rekomendacijas. Aikštei tvarkyti skirta apie 6 mln. eurų, tarp jų savivaldybė "įsisavins" ir 2,3 mln. eurų ES lėšų.

Vilnius ne vienas (2)

Priblokšti buvo ir Plungės gyventojai, kai praėjusį antradienį medkirčiai išguldė visas Laisvės alėjos liepas. Ši alėja yra viena seniausių Lietuvoje, suprojektuota XIX a. antroje pusėje kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. XIX a. pabaigoje ji buvo apsodinta dvigubomis liepų eilėmis, jungė M.Oginskio dvarą ir jam priklausiusio miestelio centrą.

Nuosprendis šimtametėms Laisvės alėjos liepoms nuskambėjo dar prieš 2 metus, kai Plungės savivaldybė, ketindama atnaujinti alėją, norėjo išsiaiškinti, ar verta išsaugoti M.Oginskio laikų medžius. VšĮ "Lietuvos arboristikos centras" nustatė, kad liepos galėtų išgyventi daugiausia 30–40 metų, tačiau rekonstruojant alėją jos būtų pažeistos ir jų gyvavimo amžius dar sutrumpėtų, todėl rekomenduota visas liepas šalinti.

Plungiškiai, jau susitaikę, kad pamėgtų liepų nebeliks, buvo šokiruoti, kad medžius nuspręsta kirsti, kai lizduose ir drevėse pilna gyvybės. Socialiniuose tinkluose žmonės piktinosi valdžios atstovų abejingumu ir gailėjo besiblaškančių paukščių, praradusių savo jauniklius. Pasirodo, gyventojai dar prieš medžių kirtimą rašė prašymą merui Audriui Klišoniui, kad pristabdytų darbus iki liepos 1 d., tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

Pinigus reikia įsisavinti

Žinoma, kas tie keli pražuvėliai paukšteliai, kai milijonai ranka pasiekiami! Be to, ir teisės aktai miestuose paukščių nesaugo: ūkinius miškus draudžiama kirsti perėjimo metu nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d., o miestuose medžių kirtimų laikotarpiai nereglamentuojami, nors genėti galima tik iki vegetacijos.

Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Liutauras Raudonikis Plungės ir Panevėžio atvejus vertina kaip barbariškumą ir gamtos niokojimą, kokio nėra nė vienoje kitoje Europos šalyje. Ir Lietuvoje anksčiau nebūdavo vasarą kertami medžiai, nes taip paukščių jaunikliai pasmerkiami žūčiai.

Aplinkos ministras K.Mažeika žada teisės aktuose įvesti apribojimus, kad paukščių perėjimo metu būtų draudžiama kirsti ar tvarkyti želdynus. Kitos išeities nėra, jeigu vis dažniau šie darbai atliekami pamiršus žmogiškumą ir sveiką protą.