Dvi savaites Lietuvoje ir už jos ribų intensyviai skambėjo sparnuotas lietuviškas žodis. Poezijos maratonas vakar Kaune pasiekė kulminaciją. Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje vainikuotas 44-asis „Poezijos pavasario“ laureatas.
Ąžuolo lapų vainikas ir septynių tūkstančių litų Maironio premija atiteko poetui Viktorui Rudžianskui už pernai išleistą eilėraščių knygą „Nuo do iki do“. Kultūrinio savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius pastebėjo, kad jo, 50-mečio, kartos ir jaunosios kartos poezija, net vertybės labai skiriasi. „Mano kartai svarbesnės bendražmogiškos vertybės. Man nėra didesnių vertybių už meilę, gimimą ar mirtį“, – sakė laureatas.
V.Rudžianskas įsitikinęs, kad „Poezijos pavasario“ laurai neįpareigoja nei prieš skaitytojus, nei prieš kolegas ar save. Poezijos festivalio laureatą sveikinęs kultūros ministras Jonas Jučas sakė, kad tokie apdovanojimai svarbūs skaitytojams: „Jie patvirtina, kad žavėdamiesi esame nevieniši. Šis garbingas dėmesio ženklas padidins kokybiškos ir prasmingos poezijos sklaidą.“
Šiemet, skirtingai nei iki šiol, „Poezijos pavasario“ laureatą slaptu balsavimu rinko ne Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyrius, o sąjungos valdyba Vilniuje. Maironio literatūros muziejuje sparnuoto žodžio meistrams įteiktos ir kitos premijos, prizai. „Kauno dienos“ piniginis prizas atiteko poetui Gintarui Patackui už poezijos knygą „Lapė, rožė ir bambukas“, savaitraštis „Nemunas“ už geriausią kūrybinį debiutą almanache „Poezijos pavasaris“ apdovanojo Dovilę Kuzminskaitę, Kauno televizija – Eriką Drungytę už poezijos knygą „Rūkas ir vėjas“, savaitraštis „Šeimininkė“ – Zitą Gaižauskaitę už kūrybą vaikams ir visuomeninę veiklą, Kauno apskrities viršininko administracija – Aldoną Puišytę už kūrybinę veiklą.
Poezijos vakare skambėjo ir profesionalių poetų, ir debiutantų eilės. Jų būta ne tik lietuviškų – savo kūrybą skaitė „Poezijos pavasario“ svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos,
Naujausi komentarai