Gri­puo­jant ter­mo­met­rų ieš­ko­ma ir sos­ti­nės tur­gu­je

Ve­ža iš Bal­ta­ru­si­jos

In­ter­ne­tas tie­siog lūž­ta nuo skun­dų dėl elekt­ro­ni­nių ter­mo­met­rų, ro­dan­čių tem­pe­ra­tū­rą net su ke­lių laips­nių pa­klai­da. O no­rint su­ži­no­ti, koks ter­mo­met­ras tiks­liau­sias, ne­rei­kia per­ne­lyg daug varg­ti. Už­ten­ka ap­klaus­ti ke­le­tą ša­lia esan­čių žmo­nių ir at­sa­ky­mas bus aiš­kus – ofi­cia­liai ES jau nuo 2009 m. ne­be­par­duo­da­mas gyv­si­dab­rio termometras.

Ofi­cia­liai ne­be­par­duo­da­mas, ta­čiau no­rin­tie­ji nau­do­tis bū­tent to­kiu, ži­no, kur jį ras­ti. Pa­kan­ka ap­si­lan­ky­ti Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tė­je ir kreip­tis į žmo­nes, pre­kiau­jan­čius iš Bal­ta­ru­si­jos at­vež­to­mis pre­kė­mis. Jei tas, į ku­rį krei­pė­tės, ter­mo­met­rų ir ne­tu­rės – nu­ro­dys, ku­ris par­da­vė­jas jų tu­ri.

„Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tė tuo įsi­ti­ki­no pa­ti – bal­ta­ru­siš­ką gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą įsi­gi­jo ap­si­lan­kiu­si Kal­va­ri­jų tur­gu­je sa­vai­tės vi­du­ry­je, dar ge­ro­kai prieš 8 va­lan­dą ry­to, kai tur­ga­vie­tė vos bu­do, priė­ju­si prie pir­mo pa­si­tai­kiu­sio vy­riš­kio, pre­kia­vu­sio iš Bal­ta­ru­si­jos at­vež­tais te­pa­lais ir kre­mais. Nors ter­mo­met­rų ant pre­kys­ta­lio ir ne­bu­vo, vos pa­si­tei­ra­vus – at­si­ra­do. Gyv­si­dab­rio ter­mo­met­ras čia te­kai­nuo­ja 3,5 eu­ro ir, anot par­da­vė­jo, – žie­mą la­bai po­pu­lia­ri pre­kė. Tie­sa – ne­le­ga­li, kaip ir iš Bal­ta­ru­si­jos at­ve­ža­mi vais­tai, ku­rių Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tė­je taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti. Bet jei ne­su­ke­lia­te par­da­vė­jui įta­ri­mo, kad esa­te „už­si­slap­ti­nęs“ po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, mat už ne­le­ga­lią pre­ky­bą vais­tais – bau­džia­ma.

Vyginto Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Kaip „Vil­niaus die­ną“ in­for­ma­vo Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vai, per­nai Vie­šo­sios tvar­kos val­dy­bos Pre­ven­ci­nės ir ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los sky­riaus Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio pa­rei­gū­nai pra­dė­jo 16 ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų tei­se­nų pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 62 straips­nį „Ne­tei­sė­tas ver­ti­ma­sis su vais­tais (vais­ti­niais pre­pa­ra­tais) su­si­ju­sia veik­la“. Iš jų 8 nu­si­žen­gi­mai nu­sta­ty­ti tik­ri­nant elekt­ro­ni­nę erd­vę ir 8 tik­ri­nant Vil­niaus ap­skri­ty­je esan­čias tur­ga­vie­tes. Nu­si­žen­gi­mai, kai bu­vo ne­tei­sė­tai pre­kiau­ja­ma vais­ti­niais pre­pa­ra­tais, nu­sta­ty­ti Kal­va­ri­jų, Ka­ro­li­niš­kių ir Ru­da­mi­nos tur­ga­vie­tė­se.

Ver­ti­ma­sis su vais­tais ar vais­ti­niais pre­pa­ra­tais su­si­ju­sia veik­la, ku­riai rei­ka­lin­ga li­cen­ci­ja, be li­cen­ci­jos ar ki­to­kiu ne­tei­sė­tu bū­du, jei­gu tai ne­su­kė­lė sun­kių pa­da­ri­nių ar ne­bu­vo da­ro­ma stam­biu mas­tu, už­trau­kia bau­dą as­me­nims nuo 140 iki 300 eu­rų, o ju­ri­di­nių as­me­nų va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 800 iki 1 800 eu­rų. Vais­ti­niai pre­pa­ra­tai kon­fis­kuo­ja­mi.

Tie­sa, pir­kė­jui jo­kios at­sa­ko­my­bės už ne­le­ga­lių vais­ti­nių pre­pa­ra­tų įsi­gi­ji­mą ir lai­ky­mą nė­ra. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, tai pa­ties per­kan­čio­jo at­sa­ko­my­bė, nes įsi­gy­da­mas ne­le­ga­lių pre­kių jis ri­zi­kuo­ja sa­vo svei­ka­ta.

Pak­lai­da ga­li­ma

Vais­ti­nė­se šiuo me­tu ga­li­ma rink­tis iš be­veik 20 skir­tin­gų rū­šių ter­mo­met­rų. Kaip al­ter­na­ty­va gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rui siū­lo­mas stik­li­nis, ku­ria­me gyv­si­dab­ris pa­keis­tas sau­gio­mis me­džia­go­mis. Elekt­ro­ni­niai ter­mo­met­rai kai­nuo­ja šiek tiek dau­giau, ta­čiau tem­pe­ra­tū­rą jie už­fik­suo­ja vos per 1 mi­nu­tę. Pa­to­gu ir tai, kad pa­bai­gus ma­ta­vi­mą ter­mo­met­ras sklei­džia gar­si­nį sig­na­lą, au­to­ma­tiš­kai įsi­me­na pa­sku­ti­nio ma­ta­vi­mo duo­me­nis ir pa­ts iš­si­jun­gia. Vai­kų tem­pe­ra­tū­rai ma­tuo­ti pa­to­gus be­kon­tak­tis ter­mo­met­ras, ma­tuo­jan­tis tem­pe­ra­tū­rą per at­stu­mą kak­tos pa­vir­šiu­je. Pa­tiems ma­žiau­siems ga­mi­na­mi ne­tgi spe­cia­lūs ter­mo­met­rai – žin­du­kai, ku­rie yra at­spa­rūs van­de­niui, o re­zul­ta­tas ma­to­mas jau po 16 se­kun­džių.

Keis­ta, bet žmo­nės prieš pirk­da­mi ne­re­tai dau­giau iš­si­klau­si­nė­ja apie šal­dy­tu­vus nei apie me­di­ci­nos prie­tai­sus.

Kaip „Vil­niaus die­nai“ tei­gė Vals­ty­bi­nės ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bos Me­di­ci­nos prie­mo­nių prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Ka­ra­vac­kai­tė, eu­ro­pi­nė­je Me­di­ci­nos prie­tai­sų di­rek­ty­vo­je nu­ma­ty­ta, kad vi­si ter­mo­met­rai, ku­rie par­duo­da­mi Eu­ro­po­je, tu­ri bū­ti pa­ženk­lin­ti CE ženk­lu su ke­tur­ženk­liu skai­čiu­mi, ku­ris yra ga­mi­nį ver­ti­nu­sios įstai­gos iden­ti­fi­ka­ci­nis nu­me­ris. Ga­mi­niai, ku­rie yra įver­tin­ti ir pa­ženk­lin­ti pa­gal mi­nė­tos di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mus, yra tin­ka­mi ir sau­gūs nau­do­ti. Ko­kį ga­mi­nį nau­do­ti – jau var­to­to­jo pa­si­rin­ki­mas, kas jam pa­to­giau ar priim­ti­niau.

„Keis­ta, bet žmo­nės prieš pirk­da­mi ne­re­tai dau­giau iš­si­klau­si­nė­ja apie šal­dy­tu­vus nei apie me­di­ci­nos prie­tai­sus, – sa­kė spe­cia­lis­tė. – Pa­tar­čiau prieš per­kant vais­ti­nin­ko pa­si­klaus­ti, ko­kių ter­mo­met­rų yra, kuo vie­nas ski­ria­si nuo ki­to. Ga­li­ma pa­pra­šy­ti, kad duo­tų pa­skai­ty­ti nau­do­ji­mo inst­ruk­ci­ją, nes nė vie­nas ma­ta­vi­mo prie­tai­sas nė­ra 100 pro­c. tiks­lus, o tiks­lu­mo ri­bos – pa­klai­dos – yra skir­tin­gos, ir jos tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos nau­do­ji­mo inst­ruk­ci­jo­se.“

Dėl ter­mo­met­rų, kaip ir dėl krau­jos­pū­džio ma­tuok­lių, nors jie at­ro­do ir pa­pras­ti nau­do­ti, Vals­ty­bi­nė ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­ba su­lau­kia ne­ma­žai nu­si­skun­di­mų.

Daž­niau­siai skun­džia­ma­si, kad jie ne­tiks­liai ro­do. Ta­čiau, ana­li­zuo­jant si­tua­ci­jas, pa­ste­bi­ma, kad žmo­nės ne­si­nau­do­jo jais pa­gal ga­min­to­jo inst­ruk­ci­jas, ne­re­tai jų bū­na net ne­skai­tę, nors ten tik­rai pa­ra­šy­ta, kaip ma­tuo­ti tem­pe­ra­tū­rą, kad gau­ta reikš­mė bū­tų kuo tiks­les­nė.

„Tu­riu pa­žy­mė­ti, jog kiek kar­tų esa­me siun­tę mums at­neš­tus ter­mo­met­rus į ban­dy­mų la­bo­ra­to­ri­ją pa­tik­rin­ti, ar ga­min­to­jo nu­ro­dy­tos ma­ta­vi­mo pa­klai­dos ati­tin­ka rea­ly­bę, daž­niau­siai taip ir bū­da­vo. Va­di­na­si, var­to­to­jas ne­tei­sin­gai jį nau­do­jo, – sa­kė J.Ka­ra­vac­kai­tė. – Pa­vyz­džiui, be­kon­tak­čius ter­mo­met­rus žmo­nės daž­niau­siai per­ka vai­kų tem­pe­ra­tū­rai ma­tuo­ti. Tė­vams tai pa­to­gu, ta­čiau jei vai­kas su­ju­dė­jo, jei jis ką tik pa­bu­dęs ar per šil­tai ap­klo­tas, ter­mo­met­ro duo­me­nys jau ga­li bū­ti ne­tiks­lūs. Tad bū­ti­na žiū­rė­ti, kas pa­ra­šy­ta inst­ruk­ci­jo­je. Gyv­si­dab­ri­o ter­mo­met­rai, ži­no­ma, bu­vo tiks­les­ni, ta­čiau jie pa­vo­jin­gi ap­lin­kai ir žmo­nėms, to­dėl juos ir bu­vo už­draus­ta nau­do­ti.“

Spe­cia­lis­tė ne­nei­gia – pa­si­tai­ko, kad į rin­ką pa­ten­ka bro­kuo­tų ga­mi­nių. Tad, jei­gu ky­la įta­ri­mas, rei­kė­tų pra­neš­ti pla­tin­to­jui, par­da­vė­jui ar Vals­ty­bi­nei ak­re­di­ta­vi­mo svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­lai tar­ny­bai – ta­da aiš­ki­na­ma­si, ar ga­mi­nys bu­vo ne­tin­ka­mai nau­do­ja­mas, ar jis yra bro­kuo­tas.

Kar­tais ga­min­to­jams ar pla­tin­to­jams nu­ro­do­ma pa­pil­dy­ti var­to­to­jams skir­tą in­for­ma­ci­ją apie me­di­ci­nos prie­mo­nių nau­do­ji­mo bū­dą, nes inst­ruk­ci­ja nė­ra vi­siš­kai aiš­ki, ar­ba, pa­vyz­džiui, inst­ruk­ci­ja neiš­vers­ta į lie­tu­vių kal­bą ar iš­vers­ta ne­tiks­liai.

Li­go­ni­nė­je – ant­plū­dis

Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Vil­niaus uni­ver­si­te­to ligoninės San­ta­ros kli­ni­kų fi­lia­lo Vai­kų li­go­ni­nės Priė­mi­mo-skubios pagalbos sky­riu­je – pa­cien­tų ant­plū­dis, mat gri­po epi­de­mi­jos me­tu tė­vai čia sku­ba vos vai­kui pra­sčiau pa­si­ju­tus. Pa­sak vai­kų li­gų gy­dy­to­jos doc. dr. Si­gi­tos Pet­rai­tie­nės, prie­žas­tis, dėl ku­rios tė­vai su vai­kais daž­niau­siai at­vyks­ta į li­go­ni­nę, – karš­čia­vi­mas. Pas­te­bė­ję, kad vai­kas karš­čiuo­ja, tė­vai iš­si­gąs­ta ar­ba ne­tu­ri na­muo­se vais­tų nuo tem­pe­ra­tū­ros, tad, su­su­kę vai­ką į ant­klo­dę, le­kia į li­go­ni­nę. Ta­čiau, me­di­kės įsi­ti­ki­ni­mu, vais­tų nuo karš­čia­vi­mo pri­va­lo­ma na­muo­se tu­rė­ti ir, jei vai­kui pa­ky­la aukš­tes­nė nei 38,5 laips­nio tem­pe­ra­tū­ra, juos su­gir­dy­ti, o tik ne­ge­rė­jant vai­ko būk­lei ar esant ki­tų grės­min­gų po­žy­mių, va­žiuo­ti į li­go­ni­nę.

Pa­di­dė­ju­si tem­pe­ra­tū­ra yra ap­sau­gi­nė or­ga­niz­mo reak­ci­ja, ku­ri pa­de­da ko­vo­ti su in­fek­ci­ja, to­dėl ne­rei­kia sku­bė­ti duoti tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čių vais­tų.

„Pa­di­dė­ju­si tem­pe­ra­tū­ra yra ap­sau­gi­nė or­ga­niz­mo reak­ci­ja, ku­ri pa­de­da ko­vo­ti su in­fek­ci­ja, to­dėl ne­rei­kia sku­bė­ti duoti tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čių vais­tų, – sa­kė me­di­kė. – Ži­no­ma, kiek­vie­ną vaiką rei­kia ver­tin­ti la­bai in­di­vi­dua­liai, ta­čiau ap­skri­tai re­ko­men­duo­ja­ma duo­ti vai­kui tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čių vais­tų, jei­gu ji di­des­nė nei 38,5 laips­nio. Nors kai ku­rie vai­kai ga­na nor­ma­liai to­le­ruo­ja ir dar aukš­tes­nę tem­pe­ra­tū­rą, o da­lis la­bai pra­stai jau­čia­si net ir esant že­mes­nei. Kiek­vie­na si­tua­ci­ja yra la­bai in­di­vi­dua­li ir ge­riau­siai ją tu­rė­tų ži­no­ti tė­vai.“

Gy­dy­to­ja ak­cen­ta­vo, jog svar­bu ste­bė­ti, kaip vai­kas jau­čia­si sumažinus tem­pe­ra­tū­rą. Jei karš­čia­vi­mui su­ma­žė­jus jis vėl tam­pa toks, koks bū­na įpras­tai, ir nė­ra jo­kių ki­tų grės­min­gų po­žy­mių, grei­čiau­siai jis pa­si­ga­vo vi­ru­si­nę in­fek­ci­ją. Ret­kar­čiais su­gir­dant vais­tų nuo tem­pe­ra­tū­ros, ga­li­ma ra­miai su­lauk­ti šei­mos gy­dy­to­jo vi­zi­to.

Ta­čiau jei tem­pe­ra­tū­ra sumažėja, bet vai­kas lie­ka van­gus, mieguistas, pilkšvas, at­si­sa­ko ger­ti ar yra ko­kių nors ki­tų įta­ri­mą ke­lian­čių li­gos po­žy­mių, į gy­dy­to­ją rei­kė­tų kreip­tis tą pa­čią die­ną – tai jau ga­li bū­ti bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja, ku­riai įveik­ti rei­kia spe­cia­laus gy­dy­mo.

Tu­rė­ki­te ke­le­tą

S.Pet­rai­tie­nė pri­pa­žįs­ta – tiks­liai pa­ma­tuo­ti tem­pe­ra­tū­rą yra ga­na su­dė­tin­gas da­ly­kas. Vi­sų pir­ma to­dėl, kad ter­mo­met­rai šiais lai­kais yra la­bai įvai­rūs. Daug pri­klau­so ir nuo to, ku­rio­je vie­to­je tem­pe­ra­tū­rą ma­tuo­ja­me.

Ma­tuo­jant rek­ta­li­nę tem­pe­ra­tū­rą ar au­sy­je, ji bus šiek tiek di­des­nė nei ma­tuo­jant kak­tą ar pa­žas­ty­je. Dar vie­nas skir­tu­mas: tem­pe­ra­tū­rai ky­lant, ne iš­kart vi­sas kū­nas vie­no­dai įkais­ta – kak­tos temperatūra bus vie­no­kia, o pa­žas­ties ar kirkš­nies – ma­žes­nė. Kai tem­pe­ra­tū­ra nu­sto­ja kil­ti ar­ba kris­ti, ji bū­na vie­no­da vi­sa­me kū­ne.

Da­bar la­bai po­pu­lia­rūs be­kon­tak­čiai ter­mo­met­rai, bet jei to­kiu ma­tuo­ja­ma tem­pe­ra­tū­ra, kai vai­kas yra ką tik pa­bu­dęs, jis ga­li pa­ro­dy­ti, kad vai­kas karš­čiuo­ja, o praė­jus pen­kioms mi­nu­tėms tem­pe­ra­tū­ra jau bus že­mes­nė.

„Nuo­lat sa­kau – ne tiek rei­kia žiū­rė­ti į ter­mo­met­rą, kiek ste­bė­ti bend­rą vai­ko būk­lę: kaip vai­kas jau­čia­si, ar neiš­ber­tas, ar nė­ra van­gus, ar ne­šal­tos ga­lū­nės, ar ne­ve­mia, ne­vi­du­riuo­ja, ar ge­ria skys­čių, šla­pi­na­si, – sa­kė S.Pet­rai­tie­nė. – Aš re­ko­men­duo­čiau tu­rė­ti na­muo­se ke­lis skir­tin­gus ter­mo­met­rus. Ir ne­rei­kia da­ry­ti tra­ge­di­jos, jei tem­pe­ra­tū­ra ma­tuo­jant vie­nu ir ki­tu ter­mo­met­ru ski­ria­si po kab­le­lio ke­lio­mis da­li­mis – gy­dy­mo pra­sme tai nie­ko ne­kei­čia.“