Architektūros istorikas profesorius Algimantas Miškinis ėmė siūlyti receptus, kaip gydyti centrinės dalies Kauno urbanistikos žaizdas ir tikslinti Naujamiesčio apsaugos reglamentą.

Apstu nederančių pastatų

"Esame pribrendę suformuoti visiems priimtiną, viešąjį interesą atitinkantį Naujamiesčio modelį. Taip būtų išvengta fragmentiškų sprendimų, deformuojančių šį rajoną", – kolegas Kauno architektūros ir urbanistikos taryboje tikino A.Miškinis.

Pagal Kultūros paveldo departamento patvirtintą Naujamiesčio apsaugos reglamentą šioje teritorijoje yra 1167 pastatai, iš jų 591 turi kultūros vertybės požymių, o 576 yra nederantys aplinkoje.

A.Miškinis mano, kad pastaruosius objektus reikėtų sugrupuoti, pateikti sprendimus, kaip ištaisyti jų trūkumus. Profesoriaus nuomone, jei būtų aiškiau reglamentuota, kur ir kokio aukščio statinius galima statyti Naujamiestyje, naujos statybos apimtys šioje miesto dalyje padidėtų.

Monstrų griauti nesiūlo

A.Miškinis nesiūlo griauti nė vieno esamo statinio. Vienas būdų užmaskuoti per aukštus ir kitaip prie aplinkos netinkančius statinius – įkomponuoti į panašią grupę statinių, tai yra, pastatyti daugiau tokio pat mastelio statinių.

Pavyzdžiui, vadinamasis "Respublikos" viešbutis Nemuno krantinėje būtų ne toks žalingas aplinkai, jei šiek tiek toliau, toje pat krantinėje būtų pastatyta aukštesnių, bent 35 metrų aukščio pastatų. Profesorius mano, kad panašūs statiniai galėtų atsirasti ir kitoje Nemuno pusėje, Žemojoje Fredoje. "Reikėtų leisti nusižengti reglamentui, nes turėtume gerą krantinę, panaikintume neigiamą "Respublikos" viešbučio pastato poveikį", – aiškino architektūros istorikas.

Mintis apie statybą Nemuno saloje profesorius palaikė ateičiai. Jis tik prasitarė bendravęs su hidrologais, pasak kurių, salos teritoriją nesudėtinga padidinti. Tuomet esą būtų galima kalbėti ir apie naujus statinius. A.Miškinio įsitikinimu, miesto centro, Nemuno vagos ir salos klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai.

Profesorius stebėjosi, kad Naujamiesčio apsaugos reglamente sovietinio laikotarpio pastatai, kaip Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, pažymėti kaip menkaverčiai. "Mano nuomone, tai vienas geriausių sovietmečiu sukurtų pastatų Kaune. Tikslinti reglamentą būtų į naudą", – reziumavo profesorius, pripažinęs, kad jo siūlymai gana radikalūs, sulauksiantys Kultūros paveldo departamento atstovų reakcijos.

Pasiūlymai įžiebė diskusiją

Naujamiesčio apsaugos reglamentą rengęs nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas, archeologas Aleksandras Vaškelis netikėtai pasiūlė Naujamiesčio teritorijai panaikinti kultūros vertybės statusą, nes bemaž viskas, kas siūloma naujai statyti, kertasi su reglamentu.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė, minėto specialisto sutuoktinė, pareiškė, kad toks siūlymas neįmanomas, nes iš kultūros vertybių registro objektai negali būti išbraukti.

Prie Naujamiesčio urbanistinio modelio paieškų Kauno architektūros ir urbanistikos taryba žada dar sugrįžti. Ketinama detaliau panagrinėti oficialų dokumentą – Naujamiesčio apsaugos reglamentą ir išsakyti daugiau nuomonių apie A.Miškinio pasiūlymus.

Profesorius A.Miškinis

Kauno urbanistinis modelis iki šiol tiesiogiai nebuvo formuojamas. Miestas pradėtas formuoti cariniu laikotarpiu, kai Kaunas paskelbtas tvirtove. Tada buvo nustatyti pastatų aukščio apribojimai – iki trijų aukštų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, apie 1935 m., miesto centre nebeleista statyti žemesnių nei trijų aukštų pastatų. Tuo laikotarpiu Vienybės aikštėje buvo pastatytas septynių aukštų Arno Funko suprojektuotas pastatas (vėliau nugriautas). Pokario metais Kauno Naujamiesčio veidui įtaką darė architektas Kazys Šešelgis, kuris tvirtino, kad Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia turi likti vienintelis Naujamiesčio akcentas. Tačiau vėliau Kauno centre atsirado pastatų, kurie nedera senųjų statinių aplinkoje, pavyzdžiui, "Pramprojekto" bokštinis pastatas.