- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol teisme sprendžiamas ginčas dėl Gedimino kalnui tvarkyti reikalingų leidimų, kalno būklė nuolat stebima, atsirandantys plyšiai lopomi, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
„Kalnas nuo 2018 metų turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą. Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.
Anot jos, muziejus rezerve laiko 0,5 mln. eurų skubiems kalno gelbėjimo darbams.
Pernai baigta tvarkyti kalno aikštelė, kad lietaus vanduo nebegalėtų skverbtis į kalno vidų.
„Tai ir buvo viena iš pagrindinių kalno problemų: kai lietus lydavo, vanduo skverbėsi į kalną, per vidurį kalno jis kaudavosi, o paskui eidavo per kraštus ir šlaitai slinko. Dabar esame uždėję nauja danga visą aikštelę“, – teigė R. Kačkutė.
Imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų muziejui neleidžia besitęsiantis ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus.
Pasak R. Kačkutės, „Hidroterros“ atstovai teigia, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tvirtina, kad daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.
Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome.
„Iki vasaros diskutavome, kokių leidimų reikia. (...) Buvome pasiryžę nubraukti 120 tūkst. eurų delspinigių su sąlyga, kad bus gauti visi leidimai, bet „Hidroterra“ ėjo kitu keliu, jie mus padavė į teismą už 400 tūkst. eurų neišmokėjimą, kurių nepervedėme, nes negavome to, ką pirkome pagal sutartį, – visų leidimų“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
„Ekspertai nesutaria, kokių leidimų reikia šiuo atveju, mes esame įkaitai šioje vietoje“, – tvirtino R. Kačkutė.
Jos teigimu, muziejus planuoja skelbti naują konkursą, kad kita įmonė galėtų baigti Gedimino kalno tvarkymo darbų projektą ir gauti reikiamus leidimus.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigė, kad be teismo sprendimo situacijos sprendimas nepajudės iš vietos, todėl vylėsi, jog teismas skubos tvarka išnagrinės ginčą.
Statybos inspekcijos viršininkės Eglės Kuklierienės teigimu, dabartiniai teisės aktai nenumato, jog paveldosaugos objektuose šalinant avarinę situaciją statybos darbai galėtų būti traktuojami kaip tvarkybos. Pasak jos, Aplinkos ir Kultūros ministerijos jau svarsto, kokių pakeitimų reikia, kad ateityje nekiltų panašių situacijų.
Bendrovė „Hidroterra“ teigia, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos3
Vilniuje, Sapiegų parke, penktadienį bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos. ...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...