Galima pradėti ir nuo apatinių!

Drabužinę pripildyti iš ekologiškų medžiagų siūtais drabužiais Lietuvoje kol kas sunku: parduotuvėse jų nedaug, ir tie – brangūs.

Mažesnė žala – irgi žala

Galima pamanyti, kad drabužių pramonė sugalvojo naują būdą, kaip iš turtingų ir nežinančių kaip išsiskirti ponų išvilioti daugiau pinigų. Tačiau sekti ekologinę madą skatina žalieji, jiems argumentuodami pritaria mokslininkai. Dizaineriai, atvirkščiai, kol kas neskuba kurti drabužių iš gamtą ir mūsų sveikatą tausojančių audinių.

Ekologiškos medžiagos – be chemikalų užauginta medvilnė, linai, soja, bambukas, šilkas, kanapė ir ekologiniuose ūkyje augintų bei natūraliai nugaišusių gyvūnų oda.  Iš tokių medžiagų pagamintų drabužių vertėtų paieškoti tiems, kurie jau pastebėjo savo polinkį į alergiją. Ekologine mada turėtų pasidomėti ir tie, kurie jau suprato, kad kai kurių mūsų nuodėmių pasekmės gali išryškėti tik po daugelio metų (apie pesticidų tiesioginę įtaką žmonių apsigimimams kalbėti būtų galima ilgai). Kita vertus, kai medvilnė auginama nenaudojant insekticidų ir pesticidų, saugoma gamta.

Pranašumai:

Pesticidais ir cheminėmis trąšomis neteršiama aplinka (auginant medvilnę dabar sunaudojama 25 proc. visų pasaulyje naudojamų pesticidų).

Auginant žaliavą įprastiems, neekologiškiems audiniams ir juos apdorojant naudojami pesticidai, organiniai junginiai, metalai gali sukelti alergiją ar pabloginti sergančiųjų alergija būklę. Ką jau kalbėti apie iš naftos produktų (poliamido, akrilo, poliesterio, nailono, acetato, elastano, melamino) gaminamą sintetinį audinį. Ekologiški audiniai praleidžia orą ir nekenkia žmogaus odai, kai kurie jų (ypač soja) dar ir maitina ją.
Ekologiškai apdorojant odos gaminius nenaudojamas formaldehidas, kuris gali skatinti astmos priepuolius ir net vėžį.

Trūkumai:

Tokius audinius labiau mėgsta kandys.

Ekologiškų audinių savikaina yra didesnė, nes juos auginant ir apdirbant reikia daugiau rankų darbo, be to, daugiau žaliavos sunaikina kenkėjai.

Kol kas nedaug drabužių dizainerių ir didžiųjų drabužių pramonės gamintojų kuria kolekcijas iš brangesnių, ekologiškos technologijos audinių, tad tokių gaminių pasirinkimas nedidelis.

Pirmiausiai – apatiniai

Bene pirmasis Lietuvoje ekologiškų drabužių pasiūlė "Utenos trikotažas". Pradėta nuo apatinių. Medvilnė jiems auginama Indijos, Tanzanijos ir Turkijos ekologiniuose ūkiuose, turinčiuose sertifikatus. Čia nenaudojamos genetiškai modifikuotos sėklos, herbicidai, sintetinės trąšos. Verpiant, mezgant, dažant šią medvilnę nenaudojami jokie chemikalai.

Beje, ekologiškų "Utenos trikotažo" apatinių baltinių kolekcijos kainos tikrai nedidelės. Moteriškos kelnaitės kainuoja 17, 19 litų, vyriškos trumpikės – 21, 24 litus; moteriški marškinėliai – 26, vyriški – 36 litus.

Drastiški eksperimentai

Pasaulio mokslininkai kartais imasi ir itin keistų eksperimentų, mėgindami rasti pakaitalą neekologiškiems audiniams. Pavyzdžiui, amerikiečiai prieš septynerius metus į Nigerijos nykštukinių ožkų genomą įdėjo voro paukštėdos genų. Nuo tada ožkų pieno liaukos gamina ir voratinklinį šilką. Jis yra daug stipresnis ir lengvesnis už daugelį sintetinių audinių. Žinoma, žalieji genetiškai modifikuotiems (GMO) produktams nepritaria, nes ir mokslininkai nežino, kokios gali būtį tokių produktų naudojimo ir vartojimo pasekmės. O neseniai paskelbta, kad GMO maisto produktai sukelia moterų nevaisingumą.