Pirmasis Čečėnijos prezidentas, holokausto aukos, Žaliojo tilto skulptūros, o dabar – ir Józefo Piłsudskio širdies kapas. Kontroversiški sostinės simboliai vis dažniau kenčia nuo vandalų, tačiau ko savo veiksmais chuliganai siekia, lieka paslaptis.

Pirmieji pamatė turistai

Praėjus vos keliems mėnesiams, kai buvo išniekintas paminklas pirmajam Čečėnijos prezidentui Džocharui Dudajevui, panašus likimas ištiko dar vieną istorinės asmenybės amžino atilsio vietą. Sekmadienį Rasų kapinėse apipiltas dažais ir apipaišytas tarpukario Lenkijos valstybės vadovo J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas.

Išniekintą J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapą sekmadienio popietę pamatė Visuomeninės Rasų draugijos globos pirmininkė Alicija Klimaševska. Šis atvejis moterį itin sukrėtė.

"Sekmadienio rytą Rasų kapinėse buvo ekskursija. Sulaukiau tos ekskursijos vadovo skambučio. Vadovas pasakė, kad Rasų kapinėse išniekintas J.Piłsudskio širdies kapas. Nedelsdama nuvykau į vietą ir pakraupau nuo to, ką pamačiau. Tokių dalykų anksčiau nebūdavo. Atsiprašau už negražius žodžius, bet tie, kurie taip padarė, yra šūdžiai", – dienraščiui "Vilniaus diena" pasipiktinusi kalbėjo Rasų draugijos globos pirmininkė.

Nupiešė Gediminaičių stulpus

Pasak A.Klimaševskos, galinė paminklo pusė buvo apipilta oranžinės spalvos dažais, o iš priekio nupaišyti Gediminaičių stulpai. Moteris tuoj pat iškvietė policiją, tačiau ši į incidento vietą atvykti nesuskubo.

"Nedelsdama paskambinau į policiją, daugmaž 13 val., tačiau jos teko laukti daugiau nei 3 valandas. Policininkai teisinosi, kad labai daug darbo. Nepadėjo nė Lenkijos ambasados darbuotojų skambučiai", – teigė pašnekovė.

Galiausiai po 16 val. atvykę kriminalinės policijos atstovai apžiūrėjo įvykio vietą ir iškvietė "Grindos" atstovus, kad šie paminklą nuplautų.

"Jau buvo šešta valanda vakaro, tad aš nelikau iki galo. Tačiau policininkai patikino mane, jog pabus iki "Grindos" atvykimo ir kontroliuos paminklo valymo darbus", – pasakojo moteris.

Vertino kaip chuliganizmą

Jau kitą dieną kapas buvo sutvarkytas, o ant jo vėl puikavosi įprastos šiai vietai Lenkijos vėliavos ir baltai raudoni gėlių vainikai.

Lenkijos ambasada nuo komentarų šiuo klausimu susilaikė. Ji pabrėžė, kad vertina šį atvejį tik kaip chuliganizmo išpuolį.

"Sekmadienį į Rasų kapines buvo nuvykęs ambasados atstovas Piotras Wdowiakas. Jis taip pat skambino į policiją. Ambasada šį atvejį vertina kaip chuliganizmą ir plačiau nekomentuoja", – dienraščiui teigė Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovė spaudai Małgorzata Mozyro-Galan.

Išniekino ir bažnyčią

Tos pačios nuomonės laikėsi ir dienraščio kalbintas sostinės vicemeras Jaroslavas Kaminskis.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos į Vilniaus tarybą deleguotas politikas išpuolį pavadino tipišku chuliganizmo atveju. Ir susiejo jį su tą pačią dieną įvykusiu vandalų išpuoliu prieš Šv. Jono Bosko bažnyčią Erfurto gatvėje.

"Idiotų pilna visur. Apipaišytas buvo ne tik J.Piłsudskio širdies ir motinos kapas, bet ir Šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynuose. Tik Rasose oranžine spalva, o ant bažnyčios stulpai buvo nupiešti juodais dažais. Nemanau, kad Gediminaičių stulpų paišymas ant paminklų yra patriotizmo išraiška. Tai chuliganizmas. Jeigu žmogus mano esąs patriotas, jis turėtų ieškoti kitų formų patriotizmui išreikšti", – dėstė J.Kaminskis.

Sulaukė viešo pasmerkimo

Išpuolį Rasų kapinėse pasmerkė ir Lietuvos vadovai: ministras pirmininkas Andrius Kubilius bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

"Vienareikšmiškai smerkiu tokį vandalizmą. Neapykantos kurstymas turi būti stabdomas, nesvarbu, kas tai darytų. Tikiuosi, teisėsauga ras kaltininkus ir jie bus deramai nubausti", – buvo teigiama pirmadienį premjero spaudos tarnybos išplatintame pranešime.

I.Degutienė naujienų agentūrai BNS sakė vienareikšmiškai neigiamai vertinanti bet kokius vandališkus išpuolius, kuriais ne tik trikdoma mirusiųjų ramybė, bet ir kurstoma nesantaika tarp tautų, juo labiau – pasitelkiant lietuvių tautai ir istorijai brangius simbolius.

Darbuojasi ne pirmus metus

Bene dažniausiai, bent porą kartų per metus, nukenčia kontroversiškai vertinamos Žaliojo tilto skulptūros. Jos būna apliejamos dažais, apipaišomos ir kitaip niokojamos. Kiti sostinės paminklai dėmesio sulaukia mažiau.

2008 m. lapkričio 10 d. Vilniaus centre prie prezidentūros stovinčiam paminklui, skirtam Laurynui Stuokai-Gucevičiui, ant viršaus buvo uždėtas maišas, jis pritvirtintas lipnia juostele.

2010 m. lapkričio 25 d. sostinės centre išniekinti paminklai Lietuvos valdovams Mindaugui ir Gediminui. Visi jie po nakties "pasidabino" aerozoliniais dažais nupiešta ranka su atlenktu viduriniu pirštu. Taip pat vandalai sutepė ir Užupio angelą.

2011 m. liepos 10 d. Agrastų gatvėje buvo apipaišytas holokausto aukoms atminti skirtas Panerių memorialo paminklas. Ant jo buvo nupaišytas falas, užrašyta nešvanki frazė rusų kalba apie oralinį seksą, nupieštas parašas "Solomon".

2011 m. spalio viduryje prieš atmintinas žydų vietas buvo įvykdyti net du išpuoliai. Ant memorialinio paminklo žydams Subačiaus gatvėje pakabinta kiaulės galvos imitacija, o ant senosioms Šnipiškių žydų kapinėms atminti skirto paminklo, stovinčio prie buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, chuliganai užtepliojo svastiką.

2012 m. kovo 11 d. Latvių gatvėje dažais apipiltas paminklas pirmajam Čečėnijos prezidentui Dž.Dudajevui.

2012 m. birželio 17 d. dažais apipiltas ir Gediminaičių stulpais apipaišytas J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas Rasų kapinėse.

Biografija

J.Piłsudkis (1867–1935 m.) – iš Lietuvos kilęs Lenkijos politinis veikėjas, tarpukariu atkūręs Lenkijos valstybę ir tapęs ilgamečiu jos vadovu. Pirmąją gyvenimo pusę praleidęs Vilniuje, J.Piłsudskis jautė sentimentus Abiejų Tautų Respublikai, siekė sukurti Tarpjūrio valstybių federaciją kaip atsvarą Rusijos ir Vokietijos galiai. Į federaciją pakvietė Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Baltarusiją, Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Jugoslaviją ir Čekoslovakiją.

1919 m. Vilniuje bandė organizuoti M.Romerio vyriausybę, bandė atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę, tačiau Lietuvoje jo pasiūlymai nesusilaukė pritarimo. Mūsų šalyje šis žmogus vertinamas kontroversiškai, nes jam esant valdžioje prie Lenkijos jėga buvo prijungtas Vilniaus kraštas.

J.Piłsudskis mirė 1935 m. Testamente nurodytu pageidavimu pats buvo palaidotas Krokuvos Vavelyje, o jo širdis – Vilniuje, Rasų kapinių panteone. Drauge su J.Piłsudskio širdimi palaidota ir jo motina.