Bendrijų pirmininkai įpareigoti dirbti

Vilniuje Rinktinės gatvės daugiabučio gyventojai švenčia nedidelę, bet svarbią pergalę – savivaldybė įpareigojo namo pirmininką pateikti bendros nuosavybės dokumentų sąrašą ir inicijuoti naujus pirmininko rinkimus. Bendrijų atstovai sako, kad anksčiau tai pasiekti būtų pavykę nebent per teismus.

Davė namų darbų

Rinktinės gatvės 42A namo gyventojai sulaukė palankaus sostinės savivaldybės atsakymo į savo kreipimąsi dėl to, kad bendrijos pirmininkas nevykdo pareigų – nepateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašo. Savivaldybė, atsižvelgusi į gyventojų prašymą, įpareigojo bendrijos pirmininką ne tik pateikti aprašą. Jis įpareigotas ir informuoti, ar įkurta ir ar veikia bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija, taip pat inicijuoti bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimus bei įstatų tvirtinimą, nes pirmininko kadencija yra pasibaigusi, o įstatai neatitinka įstatymų. 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Daugiabučių namų bendrijų įstatymo pataisos, numatančios, kad bendrijos per metus turi suderinti savo įstatus su įstatyme numatytais reikalavimais. Tai padaryta nebuvo.

Spręsti galėjo tik teismas

Buitinių vartotojų sąjungos pirmininkas Antanas Algimantas Miškinis sakė pasiūlęs vienam Rinktinės gatvės 42A namo gyventojui kreiptis į savivaldybę. Anksčiau tokios galimybės nebuvo – visus panašius ginčus ir kitas bendrijos problemas buvo galima spręsti tik per teismą. Aišku, dėl didžiulių išlaidų advokatams norinčių ginti savo teises teisme neatsirasdavo.

"Žmogus kreipėsi į mane – jam patariau kreiptis į savivaldybę, nes dabar jau Savivaldos ir Daugiabučių bendrijų įstatymai leidžia kreiptis į savivaldybę, tačiau žmonės vis dar to nežino. O savivaldybė principingai šią problemą ėmėsi spręsti. Anksčiau tokios galimybės nebuvo, nebuvo kam skųstis dėl bendrijų veiklos, tik teismui. O teismas, patys suprantate, – be advokato, be pinigų nieko nepadarysi. Taigi, tokių atvejų niekada ir nebuvo", – sakė A.A.Miškinis.

Apraše – ir radiatoriai

Jo žiniomis, iki šiol tik nedidelė bendrijų dalis turi minėtą bendrojo naudojimo objektų aprašą. Savo turto nėra susisteminusios netgi tos bendrijos, kuriose bendraturtė yra miesto savivaldybė, esą tik viena iš 60-ies Lietuvos savivaldybių pateikė detalų sąrašą, kiek turi jai priklausančių butų.

"Nei namo administratoriai teikia tuos aprašus, nei pirmininkai. O ten turi būti nurodyti ne tik įprasti bendrojo naudojimo objektai, bet ir šildymo sistemos aprašas, t. y. butuose esančių radiatorių galingumas. Dauguma įsivaizduoja, kad tas radiatorius – buto savininko nuosavybė. Nieko panašaus: dabar nusipirkę butą žmonės tuoj pat pasistato naujus radiatorius, žiūri, kad jiems karšta, tada atsidaro langus. O už tą šilumos švaistymą mokame juk mes visi", – problemas įvardijo jis.

Deja, dar viena problema – nepakankama bendrijos pirmininkų kompetencija, o tai dažnai ir trukdo tinkamai reaguoti į įstatymų pasikeitimus. Anot Buitinių vartotojų sąjungos pirmininko, būtent dėl šios priežasties nemažos dalies bendrijų pirmininkai ir valdybos iki šiol neperrinkti, įstatai neatnaujinti, taigi, dirbama neteisėtai.

"Tie pirmininkai kai kur gal ir neblogai tvarkosi, bet pagal išsilavinimą jiems trūksta žinių. Na, dabar, po šio precedento, galbūt bent dalis ims domėtis įstatymais, – pripažino jis. – Juk jiems paprastai už jų einamas pareigas mokamas ir atlyginimas."

Vadovauja ir nuomininkai

Deja, Daugiabučių bendrijų įstatymo pataisose yra ir trūkumų, ir pranašumų: blogai tai, kad buvo leista bendrijos pirmininku rinkti ir bendrijai nepriklausantį asmenį, tačiau buvo leista atskirti kaupiamąją sąskaitą nuo einamosios, tad kaupti skirti pinigai nenaudojami skoloms dengti.

"Pavyzdžiui, buvo vienas atvejis Kaune – išsirinko žmonės pirmininku socialiai remtiną asmenį, kuris yra tik savivaldybės socialinio būsto nuomininkas. Tas socialiai remtinas asmuo yra įsiskolinęs savivaldybei, teismas leido jį iškeldinti, bet savivaldybė iškelti jo nesiruošia, nes jis – pirmininkas, nors jo trejų metų kadencija jau pasibaigusi, jis turi būti perrinktas. O rinkimus turi inicijuoti pats pirmininkas, kitaip jis dirbs neteisėtai. Tai ar galioja jo pasirašyti dokumentai? Įstatymu buvo atskirtos kaupiamoji ir einamoji sąskaitos – jei to pirmininkas nepadaro, gyventojai taip pat gali skųstis savivaldybei", – dėstė A.A.Miškinis.