Atsakymo paieškos, kas atsakingas už 40 numeriu pažymėto namo Pylimo gatvėje remontą, virto detektyvu.

Dar šių metų balandį pastebėjęs, kad ėmė irti pastato karnizas, name gyvenantis Algis Janušauskas raštu kreipėsi į miesto valdžią.
Pastatą apžiūrėjusių savivaldybės ekspertų verdiktas buvo grėsmingas: namo būklė kelia pavojų ne tik jo gyventojams, bet ir aplinkiniams žmonėms – kiekvienam Pylimo gatvės praeiviui.
Specialistus nerimauti privertė ne tik trupantis karnizas, bet ir nuo transporto keliamos vibracijos sueižėję namo balkonai: jie buvo skylėti, ant šaligatvio gulėjo gabalais išbyrėjusio betono atplaišos.

Susipažinęs su ekspertų išvadomis savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vadovas Kęstutis Karosas suskato veikti: namą administruojančią įmonę „Senamiesčio ūkis“ jis įpareigojo iki šių metų rugsėjo 30 dienos atlikti ne tik gyvenamojo pastato balkonų, bet ir kaminų, stogo, karnizų ir lietvamzdžių sistemos remontą.
„Jau atėjo ir kalendorinė žiema, o darbai – nė iš vietos. Iki šiol jie net nebuvo pradėti ir, kiek suprantu, niekas neketina jų imtis. Nuo lietaus ir drėgmės namo būklė tolydžio prastėja. Negaliu išeiti į balkoną, nes ant galvos krenta plytos“, – tūžo A.Janušauskas.

Nemiega naktimis

Labiausiai A.Janušauską piktina atsaini „Senamiesčio ūkio“ direktoriaus Kęstučio Umbraso laikysena. A.Janušauskas išsiaiškino: remontuotinos namo dalys yra laikomos bendrojo naudojimo objektais. Tai dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl defektus šalinti esą turėtų pastatą administruojanti įmonė už namo sukauptas lėšas.
„Juk „Senamiesčio ūkis“ kas mėnesį renka administracinį mokestį“, – priminė bendrovės neveiklumu nepatenkintas gyventojas.
2,5 tūkst. litų – tiek, pasak K.Umbraso, dabar yra sukaupta Pylimo gatvės 40 namo ižde.
„Ar įsivaizduojate, ką šiais laikais galima padaryti už šiuos pinigus? Neužtenka net skarda apdengti pastato karnizo. Vien objekto apžiūrėjimas ir išmatavimas atsieitų 800 litų“, – skaičiavo „Senamiesčio ūkio“ direktorius.
Savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vadovo K.Karoso įpareigojimai dar iki rugsėjo pabaigos suremontuoti pastatą K.Umbraso nejaudina.
„Aš naktimis nemiegu dėl tų avarinės būklės namų: jei praeiviui ant galvos nukristų plyta, teisme atsakyčiau aš. Tačiau senamiestyje mes prižiūrime ne tik tą vieną, o 800 namų. Komercinė paslaptis, kiek man gyventojai ir įmonės skolingi, tačiau kasmet patiriame kelių šimtų tūkstančių litų nuotolius. Apyvartinių lėšų neturime, darbininkų trūksta, ir darbai nevyksta“, – aiškino K.Umbrasas.

Žeria savus argumentus

Dėl to, kad nevykdo avarinės būklės namo remonto, K.Umbrasui gali būti skirta administracinė bauda. „Galime surašyti protokolą, kad nepaisoma savivaldybės įpareigojimo ir namo priežiūra nevykdoma“, – kalbėjo K.Karosas.
Tačiau jis priminė, kad pastato administratorius yra atsakingas už turto administravimą ir eksploatavimą, o remonto išlaidas turi padengti gyventojai. „Ne koks nors geras dėdė, miestas, valstybė ar ūkio įmonė, o namo nuosavybės bendrininkai“, – pabrėžė jis.
Pylimo gatvės 40 namo gyventojas A.Janušauskas tikino, kad šiuo atveju problema – ne pinigai. Tai principo reikalas.
„Raštų epopėją pradėjau dar balandį. Mano žmona architektė sakė, kad jei darbai būtų atlikti laiku, būtų užtekę kelių plytų ir skarda uždengti karnizą. Per pusmetį korozija pasistūmėjo tiek, kad remontas atsieis kelis kartus brangiau.
Aš galiu už savo pinigus viską sutvarkyti. Pavyzdžiui, iš viso nupjausiu balkoną. Padarysiu jį prancūziško tipo, tada bent plytos žmonėms ant galvų nekris. Tik tegu pas mane nebando ateiti joks klerkas. Tegu nepriekaištauja, kad ką nors ne ta spalva nudažiau“, – piktinosi A.Janušauskas.

Siūlo atlikti eksperimentą

Tokius supykusio gyventojo užmojus Senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas vadina barbarizmu.
„Jei žmogus žino, kas yra architektūra, jis turėtų ją gerbti, o ne daryti, kaip paprasčiau“, – sakė jis. Namo priežiūra esą – tik jo savininkų reikalas. Ūkio įmonės yra pasyvios. Jos rūpinasi tik savo išlikimu ir nesiima jokių priemonių, kad namų gyventojai atsakingai tvarkytų savo turtą.
„Ūkio įmonės namus administruoja tik formaliai – tiek, kad išsilaikytų. Smulkių ir nepelningų darbų jos nesiima, gyventojų susirinkimų neorganizuoja, su namo būkle nesupažindina“, – problemas vardijo G.Rutkauskas.
„Senamiesčio ūkio“ vadovas turi savo argumentų. „Atlikime eksperimentą: mes sušauksime Pylimo gatvės 40 namo gyventojų susirinkimą, pateiksime jiems remonto sąmatą ir pažiūrėsime, kiek iš jų bus nusiteikę mokėti. Čia kaip su stogu, girdi, jis tik tų, kam ant galvos laša. Be to, tame name yra likęs vienas socialinis butas“, – aiškino K.Umbrasas.
G.Rutkauskas siūlo sprendimą. Esą jei negali gyventi centre ir išlaikyti savo nuosavybės, kelkis į kitą miesto dalį. „Žinau, socialiai tai labai nekorektiška, bet racionaliai – logiška“, – teigė jis.