- Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos laida „Metų panorama“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visų apkalbėtas ir išrodytas Gedimino kalnas atlaikė dar vienus metus, nors ỹra jau dvejus. Tiesa, nuo šeštadienio jis – ne tik sostinės, bet visos Lietuvos sopulys, mat įsigaliojo ekstremalioji situacija valstybės mastu, nors ji greičiausiai proceso nepaspartins.Vis dėlto būtent dėl kalno nuošliaužų Lietuvos archeologai šiemet rado greičiausiai 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių, nužudytų Lukiškių aikštėje, palaikus. Nors iki šimtaprocentinio šio fakto patvirtinimo antropologai prašo šiek tiek palaukti, jie tuo neabejoja ir vadina radinius dovana atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui.
Šių metų pradžioje, vasarį, šiaurinio šlaito nuošliauža pridengta laukė tvarkymo darbų, bet kiti kalno šlaitai dar buvo kone sveiki.
Dabar, metų pabaigoje, nuošliaužų priskaičiuojama jau šešios – nelikę nė vienos sveikos kalno pusės.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sako, kad tvarkybos darbų planas buvo parengtas dar sausį, tada labiausia buvo koncentruojamasi būtent į šiaurinį – blogiausiai atrodantį kalno šlaitą, tačiau netikėtai lietingi vasara ir ruduo žalos padarė itin daug, taigi padaugėjo ir darbo.
Dabar kalnas paruoštas žiemoti, tikimasi išlaukti pavasario ir, atlikus tyrimus, imtis tvarkyti kalną iš esmės. Neslepiama, kad tai užtruks ilgai, ir pripažįstama, kad galbūt dar 2016-aisiais per ilgai buvo ginčijamasi, kieno nuosavybėn priklauso šis šalies simbolis.
„Baikime apgaudinėti žmones ir sakykime realius terminus. Mes pakankamai pamatuojame savo pažadus ir pakankamai konstruktyviai sakome, kad per 5 metų laikotarpį norime kalną sutvarkyti kompleksiškai“, – teigia kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Vienas iš svarbiausių archeologų radinių – auksinis žiedas su užrašu vidinėje pusėje, liudijančiu apie Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskos santuoką.
Tačiau kaip blogai Gedimino kalnas beatrodytų, yra kuo ir pasidžiaugti. Metų pradžioje kalną tvarkę archeologai aptiko netikėtą radinį – penkis kapus. Tuomet dar nedrąsiai buvo spėliojama, ar nebus tai 1863–1864 metų sukilimo vadų ir jo dalyvių, nužudytų Lukiškių aikštėje, palaikai, o dabar tuo beveik neabejojama.
„[Tą rodo ir] tų žmonių užkasimo būdas: jie užkasti nepagarbiai, sumesti, kai kurie surištomis už nugaros rankomis, įmesti vienas ant kito į duobes. Prie jų rasti kai kurie radiniai – medalikėliai, kryželiai, kurie datuojami XIX a. vid. ir šiek tiek vėliau. Tai praktiškai faktas. Suvedę visus istorinius duomenis su mūsų archeologiniais radiniais, supratome, kad suradome būtent sukilėlius“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.
Vienas iš svarbiausių archeologų radinių – auksinis žiedas su užrašu vidinėje pusėje, liudijančiu apie Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskos santuoką. Antropologinius tyrimus atliekantys specialistai atkreipia dėmesį, kad rasti palaikai puikiai išsilaikę, stengiamasi atlikti DNR tyrimus, tačiau tvirtinti antrojo sukilimo vado Konstantino Kalinausko tapatybės neskuba.
„Dėl Z. Sierakausko abejonių nekyla, o dėl K. Kalinausko turime patikrinti visus galimus variantus. Kol kas turime vieną galimą kandidatą, kol kas panašiausią, bet neatmetę visų 10-ies neatrastų ir neištirtų tapatybės, mes negalime teigti, vien remdamiesi fotosugretinimu, kad tai yra K. Kalinauskas“, – sako VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.
Neatmetama, kad ne visų sukilėlių palaikai bus identifikuoti, kai kurių nėra išlikę net nuotraukų. Nors buvo žinoma, kad 21 nužudytas sukilėlis palaidotas Gedimino kalne, tiksli vieta nebuvo aiški, ir vargu ar būtų greitai paaiškėjusi, jei ne tos nuošliaužos.
„Kol Gedimino kalnas stovėjo tylus ir ramus ir nebuvo problemų, tai specialiai jokių kasinėjimų nebuvo numatyta, bet, matyt, kalnas norėjo, kad jie būtų surasti ir būtent šiuo laikotarpiu“, – svarsto V. Steponaitis.
Archeologai naujais metais Gedimino kalne tęs kasinėjimus, liko surasti dar ketverius palaikus, tačiau jau dabar sako, kad tai tikrai vienas įdomiausių ir svarbiausių objektų, prie kurio teko dirbti.
„Jausmas vis tiek geras. Kaip sakė mūsų komanda – tai bus mūsų dovana Lietuvos šimtmečiui: mes suradome tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę ir nepriklausomybę XIX amžiuje“, – sako V. Steponaitis.
Praėjus daugiau nei pusantro šimto metų Lietuva galbūt galės pagerbti ir deramai palaidoti šiuos šalies didvyrius. Speciali vyriausybės komisija sprendžia, kur būtų tinkamiausia vieta tai padaryti ir linkstama prie istorinių Rasų kapinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...