Mitingo dalyviai buvo apsigaubę istorinėmis šalies vėliavomis, mosavo jomis, mušė būgnus, skandavo „Žive Belarus!“ („Tegyvuoja Baltarusija!“). Renginio organizatoriai susirinkusiesiems dalino mažas Baltarusijos ir Lietuvos ar Europos Sąjungos vėliavėles.

Dalis žmonių veidus slėpė po kaukėmis.

Renginio pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji teigė, kad artėjantys mėnesiai gali būti lemiami ne tik Ukrainai, bet ir Baltarusijai bei visai Europai.

Taip ji kalbėjo Vašingtonui, Kremliui ir Kyjivui derantis dėl taikos Rusijos užpultoje Ukrainoje.

„Mes neturime teisės tylėti. Tai momentas, kai sprendžiasi mūsų ateitis, – kalbėjo S. Cichanouskaja. – Išeikite į gatves, parodykite savo valią. Baltarusija yra Europa, o ne Rusija. Baltarusija – ne Lukašenka. Ir tą reikia kartoti ir kartoti, kol būsime išgirsti.“

Kiek vėliau renginio dalyviai patraukė Baltarusijos ambasados link.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

Alikasandro Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.

Rūpi tautinė tapatybė

Į mitingą atėjęs 22 metų baltarusis sako iš savo gimtosios šalies pabėgęs po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos Vakarai laiko neteisėtais.

Jis sako dalyvavęs masiniuose protestuose ir galiausiai buvęs sulaikytas.

Šiu metu vaikinas gyvena ir dirba Lietuvoje.

„Žmogui, kuriam rūpi tautinė tapatybė, svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose“, – su anonimiškumo sąlyga BNS kalbėjo vaikinas, pabrėžęs, jog baiminasi dėl Baltarusijoje likusių tėvų.

Jis sako skeptiškai vertinantis Seime registruotas pataisas, kurios leistų panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje, jeigu Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją.

Anot projektą registravusių konservatorių, Baltarusijoje šie žmonės gali būti verbuojami specialiųjų tarnybų, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas.

Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

„Man asmeniškai pavojinga šiuo metu būtų keliauti į Baltarusiją. Bet bendrai – juk žmonės gali turėti įvairių priežasčių. Sakykim, vieną mėnesį miršta mama, o kitą – tėtis, ir ką tada daryti? Nevykti?“ – kalbėjo vaikinas.

Atmeta litvinizmą

Lietuvoje politikams ir visuomenininkams pastaruoju metu ėmus garsiau kalbėti apie litvinizmo keliamas grėsmes, į protestą atvykusi 37 metų baltarusė teigė atmetanti šią pseudoistoriografinę teorija.

Pasak jos, jai nepritaria ir nė vienas jos pažįstamas baltarusis.

„Žmonės, kurie kalba apie litvinizmą, jie nori pakenkti mūsų santykiams su lietuviais, kad mūsų nepalaikytų, kad mūsų nemylėtų. Aš su šia ideologija nesutinku, aš gerbiu šalį, kurioje gyvenu, kuri mums padeda, kuri mus priglaudė“, – su anonimiškumo sąlyga BNS kalbėjo moteris.

„Nepažįstu žmonių, kurie pritartų šiai ideologijai“, – pridūrė ji.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Auksė Ūsienė šią savaitę teigė, kad dalis istorikų ir propagandistų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje tvirtina, jog Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK) buvo rusiška, kad Žalgirio mūšį laimėjo rusai, Oršos mūšį – baltarusiai.

Kariuomenės atstovės teigimu, net ir dalis su A. Lukašenkos režimu kovojančių baltarusių pripažįsta jo primetamą istorijos versiją, kad LDK esą buvo sukurta ne lietuvių, o baltarusių.

Lietuvos žvalgyba savo ruožtu litvinizmą yra įvardijusi kaip radikalią baltarusių šovinizmo atšaką, kurios atstovai neigia LDK valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.

Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.