Pūkinė kimšta striukė, kailiniai, batai su kailiu – atšalus orams, būtent tokių pirkinių dabar labiausiai ieško kauniečiai. Pardavėjai pastebi, kad, nors sunkmetis ir nesibaigė, prieš šią žiemą žmonės plačiau atveria pinigines.

Parduotuvėse tik žiūri

Nors daugelis skundžiasi, kad pinigų mažai, o drabužių ir batų kainos parduotuvėse – kosminės, mieste nepamatysi žmogaus sulopytais nutrintais drabužiais – dauguma stengiasi atrodyti stilingi. Gal kauniečiai tiesiog išmoko suktis? Mat firminėse parduotuvėse Laisvės alėjoje ar didžiuosiuose prekybos centre jie daugiau dairosi, nei perka. Įdėmiai tyrinėja ne tik kainas, bet ir batų ar drabužio medžiagos sudėtį – iš ko padarytas, kur pagamintas.

Jei kaina labai maža – ženklas, kad ir prekė – neilgaamžė. "50 litų už batus? Kokia kaina, toks ir batas", – čiupinėdama išparduodamą avalynę gūžtelėja pečiais Rasa Latkauskienė ir patraukia prie nenukainotų prekių lentynos. Čia ji įdėmiai apžiūri patikusią žieminių batų porą ir ima svarstyti: gal parduotuvėje ne miesto centre rastų pigiau?

Visos striukės – juodos

R.Latkauskienė vyksta į prekybos miestelį "Urmas" Kauno pakraštyje. Tokių kaip ji – pirma pasidairančių brangiose parduotuvėse, o paskui vykstančių į Kauno turgus – ne vienas.

Studentė Vaida su draugu Aidanu čia dairėsi kokybiškos striukės už prieinamą kainą. "Svarbiausia, kad būtų šilta. Todėl ieškome natūraliais pūkais kimštos striukės", – pasakojo mergina. Už striukę ji buvo pasiryžusi mokėti 300–400 litų. Studentei tai – didelė suma, bet dėl kokybės ji sutinka mokėti brangiau.

Prekybos miestelį pora šukavo ne vieną valandą – apėjo visus skyrius, kur prekiaujama striukėmis ir tik tada grįžo pirkti labiausiai patikusios. Mergina apgailestavo, kad pavyko rasti tik juodos spalvos drabužį, nes jai šiemet norėjosi kitokios spalvos.

O R.Latkauskienė tuos pačius batus, kuriuos buvo nusižiūrėjusi parduotuvėje miesto centre, miesto pakraštyje esančioje prekyvietėje rado pirkti 50 litų pigiau.

Perka ausines kepures

Kauno turguose kailinius siūlantys prekiautojai džiaugiasi: pirkėjų šiemet daugiau nei pernai. "Gal žmonės susitaupė pinigų arba tiesiog nori juos investuoti į kailinius?" – svarstė Lietuvoje siūtus kailinius drabužius viename Kauno turgų parduodanti Jelena.

Natūralaus kailio moteriškas paltas turguje kainuoja nuo 1,5 tūkst. litų, puspaltis – nuo 900 litų, vaikiški kailinukai – nuo 350 litų. Vidutiniškai už natūralius avies kailinius kauniečiai moka 2,2 tūkst. litų. Tačiau, galva linksėjo Jelena, yra perkančiųjų ir audinės paltus, kainuojančius nuo 5 tūkst. litų.

Vyriškų kailinių prekiautoja neturėjo, jie stipriajai lyčiai siuvami pagal užsakymus. Jelena sakė, kad vėl populiarios kailinės kepurės. Esą lietuviai, važiuodami į kalnus slidinėti, mielai perka nuo 150 litų kainuojančias ausinukes.

Ir dėvėti – nepigūs

Dėvėtų drabužių parduotuvių pardavėjos irgi jaučia, kad atšalo oras: pastarosiomis dienomis žmonės čia medžioja šiltus drabužius. Ir ne tik tokie, kurie vos galą su galu suduria. Į šias parduotuves nesigėdija užsukti ir jose panaršyti ne viena žinoma Kauno ponia, tik garsiai tuo nesigiria.

Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti ir natūralių kailinių. Aišku, jie kiek panešioti, senesnio modelio, užtat nekainuoja nė šimto lito. Dėvėtų – dar nereiškia labai pigių drabužių parduotuvė. Šių parduotuvių savininkai žino, ko ieško kauniečiai, tad ir kainas nustato panašias kaip įprastose parduotuvėse. Antai už ilgus klasikinius audinės kailinius gali tekti pakloti 800 litų, o už beveik nenešiotus garsios firmos batus – daugiau nei šimtą litų.

Oda ir kailis

Visgi atšalus orams svarbiausia, kad batai būtų šilti. "Batai turi būti odiniai, su natūraliu kailiu viduje", – kokių batų ieško, pasakojo Lina Astrauskienė. Ji sakė apėjusi avalynės parduotuves prekybos centruose, o paskui atvažiavusi į "Urmą": "Ieškau aukso vidurio – natūralumo, patvarumo ir įkandamos kainos."

"Labiausiai perkami natūralios odos batai su kailiu, kainuojantys kiek daugiau nei 200 litų", – moteriška avalyne prekybos miestelyje "Urmas" prekiaujanti Agnė patvirtino, kad L.Astrauskienės skonis – toks pat, kaip ir kitų kauniečių. Už ką tik L.Astrauskienei parduotos batų poros kokybę ji garantavo ne čekiu, o žodžiu. Kad batai išliktų gražūs, neperšlaptų, patarė naudoti specialias batų priežiūros priemones.

Kauniečių nuomonės

Studentė Jorūnė:

Trokštu atsinaujinti, nes tą patį paltą nešiojau trejus metus. "Urme" palto nė neieškau, nes jie ten gana brangūs, be to, abejoju jų kokybe. Ir dar – dauguma modelių man atrodo senamadiški. Prekybos centruose yra paltų, kurie man patiktų, tačiau jie brangūs – kainuoja daugiau kaip 400 litų. Kitas trūkumas – jie nepritaikyti lietuviškoms žiemoms, nepakankamai šilti. Ketinu kuistis skudurynuose. Tikiuosi ten už šimtą litų rasti gana šiltą ir kokybišką paltuką. Batus pirkau pernai per išpardavimą su 40 proc. nuolaida, tik su jais praėjusią žiemą buvo šalta. Svarstau, gal įsidėti avikailio padą? Bet tuomet batai gali pasidaryti per maži. Avalynės žiemai ketinu pasidairyti "Urme", tik bijau, kad galiu negauti garantijos. Abejoju, ar parduotuvėje rasčiau kokybiškus natūralios odos batus su kailiu už 200 litų. O dėvėtų drabužių parduotuvėje batų niekada nepirksiu.

Ekonomistė Rūta:

Paltas – pagrindinis viršutinis žiemos drabužis. Ankstesnį paltą nešiojau ketverius metus, jis susidėvėjo. Todėl užsisakiau paltą pas dizainerį – vilnonė medžiaga ir siuvimas man kainuos apie 700 litų. Tikiuosi, kad nešiosiu jį bent keturis ar penkis sezonus. Žieminius batus turiu nuo ankstesnių metų, naujus pirksiu, kai bus didžiausios nuolaidos. Dabar jie kainuoja 500–600 litų, sausio pabaigoje jau galima bus nusipirkti žieminę avalynę už mažiau nei 200 litų. Batus nešiosiu dar ir kitą sezoną. Renkuosi avalynę tik iš natūralios odos, kad koja kvėpuotų. Man svarbiausia, kad daiktas būtų kokybiškas. Sunkmečiu pinigus leidžiu atsakingiau. Geriau turėti mažiau daiktų, bet kokybiškų. Anksčiau negailėdavau pinigų nebrangiems pirkiniams, dabar suvokiu, kad 60 plius 60 – yra 120, už kuriuos galima nupirkti gerą daiktą. Drabužius ir avalynę perku tik parduotuvėse. Nors ne visada tai pasitvirtina, bet suformuotas įvaizdis, kad čia daiktai – kokybiškiausi, jeigu kas, juos galima grąžinti.