Ar kas taip pasielgtų dabar – po 100 metų?

1919 m. sausio 3-iosios šaltą žiemos naktį, kapituliuojant vokiečiams ir iš rytų artėjant Raudonajai bolševikų armijai, Užupio gatvėje, šalia namo Nr.5, sargyboje stovėjo garsaus žemaičių bajoro palikuonis, Vilniaus patriotas, savanoris Antanas Vivulskis. Anuo metu jis buvo užsiėmęs didžiausiu gyvenimo darbu – Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statyba, į ją buvo įsijautęs visa esybe. Tačiau patriotizmas buvo svarbiau, savo kūrinį paliko ir stojo savanoriu į vietinės savigynos būrį ginti Vilniaus. Tą naktį A.Vivulskis tarsi šv. Martynas kitam sušalusiam savanoriui atidavė savo milinę (tėvo F.Swiateko liudijimas). Tačiau, atlikęs šį kilnų gestą, pats stipriai persišaldė ir po kelių dienų 1919 m. sausio 10-ąją mirė nuo ūmaus plaučių uždegimo.

A.Vivulskis (1877–1919) visų pirma yra žinomas kaip vienas iškiliausių lietuvių architektų bei skulptorių, kūrusių XX a. pradžioje. Žymiausi jo darbai: Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno Vilniuje (1916 m.), Šiluvos koplyčia Raseinių rajone (1903 m. projektas), Tado Kosciuškos paminklinė lenta Šv.Jonų bažnyčioje Vilniuje (1917 m.), skulptūrinė kompozicija-paminklas Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms Krokuvoje (1910 m.), Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Vilniuje (1907 m. projektas, 1913–1915 m., 1937–1939 m.), kurios statyba nebuvo baigta dėl netikėtos A.Vivulskio mirties ir lėšų stygiaus, ir kuri vėliau sovietų buvo perstatyta į Statybininkų rūmus. Beje, 1963 m., ardant šį taip ir neužbaigtą didingiausią jo kūrinį, buvo atrasti architekto palaikai ir beveik slapčiomis palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse, visai netoli jo amžininko ir bendraminčio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio amžinojo poilsio vietos.

Tą naktį A.Vivulskis tarsi šv. Martynas kitam sušalusiam savanoriui atidavė savo milinę.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog A.Vivulskis buvo be galo atsidavęs kūrybai, suvokė ją kaip pasauliečių apaštalavimą. Tačiau ne mažiau svarbios šios iškilios asmenybės bekompromisės patriotinės nuostatos bei charakteris, dėl to A.Vivulskis buvo pelnęs visuomenės pasitikėjimą. Šias nuostatas, visišką atsidavimą, iliustruoja ir A.Vivulskio mirties aplinkybės.

Užupio bendruomenės ir privačių rėmėjų pastangomis įgyvendintu projektu siekiama A.Vivulskio paskutinės sargybos vietoje originaliai įamžinti jo atminimą ir faktą apie jo žmogiškumą, patriotiškumą, atsidavimą tiek Lietuvai, tiek jos žmonėms.

Idėjos įamžinti A.Vivulskio atminimą autorius, rinkęs ir istorinius faktus apie šią asmenybę – užupietis Alfredas Maruška. Projektą paruošė architektai Algirdas Umbrasas, Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius. Milinę iš bronzos sukūrė skulptorius Vytautas Nalivaika. Projektą iki tikslios šimtmečio jubiliejaus datos "lydėjo" Užupio Respublikos Senato pirmininkas bei bendruomenės kancleris Algimantas Lekevičius, jam talkino Užupio Respublikos ministrai bei piliečiai.

Ši skulptūra – kareiviška milinė, pakabinta ties Užupio g. 5. namu – tai pasiaukojamo veiksmo, humaniškumo simbolis. Idėjos autorius A.Maruška susirinkusiems pristatė savo surinką informaciją ir faktus apie Lietuvoas bajorą, humanistą A.Vivulskį. Ceremonijoje apie įvairiapusišką A.Vivulskio asmenybę ir jo svarbą nūdienai pasakojo Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, pranciškonas, Užupio parapijos klebonas brolis OFM Evaldas Darulis. A.Vivulskio atminimą pagerbė Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai.