Ketvirtieji palaikai
S. Poderis teigia turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro (1461–1506), Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (1520–1551) palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo (apie 1350–1430) palaikai. Su Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą 1392 m. įgijusio valdovo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.
„Greta Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės buvo ir dar vieno asmens palaikai, kurie, remiantis tarpukario mokslininkų liudijimais, turėtų būti identifikuojami kaip vieno iš reikšmingiausių Lietuvos valstybės valdovų Vytauto Didžiojo palaikai“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė S. Poderis.
„J. Klosas (po 1931 m. potvynio katedros tvarkymo darbams vadovavęs inžinierius, architektas Julius Klosas – red. past.) projektavo atrastiesiems palaikams – ketvirtiesiems [...]. Tose sąmatose atitinka skaičiai – 100 tūkst. zlotų kainuos keturi sarkofagai, bet (skaičius – ELTA) keturi neįrašyti. Ir J. Klosas iki pat lapkričio pabaigos slepia šią žinią nuo komisijos narių ir centrinės valdžios“, – pabrėžė S. Poderis.
Apie tai, kad Vilniaus katedroje Aleksandro kriptoje buvo palaidotas ir Vytautas Didysis, 1806 m. laiške rašė katedros prelatas Pranciškus Ksaveras Bogušas. Anot S. Poderio, jis savo draugui kunigaikščiui Čartoriskiui rašė norėjęs pamatyti rūsį, kuriame yra Aleksandro ir Vytauto palaikai, bet niekas nesugebėjo jo parodyti.
Spėjimus apie 1931 m. rastus ketverius palaikus sutvirtino ir S. Poderio Gdansko fotografijos galerijos archyve aptikti stikliniai negatyvai. Juose įamžintas Vilniaus arkikatedros remontas, karališkojo mauzoliejaus statybos etapai. Vienoje nuotraukoje matyti treji palaikai, kitoje – ketveri. „Turime didelę didelę tikimybę šiandien jums pristatyti Vytauto atvaizdą“, – rodydamas atvaizdą sakė S. Poderis.
„Šiuo atveju pirmame plane yra abi karalienės, t. y. Elžbieta ir Barbora, tuo tarpu šone yra Aleksandras antrame plane, o pirmas yra greičiausiai Vytautas. Tai yra tas skeletas, kurio trūksta šiandien mauzoliejuje“, – teigė jis.
Anot archeologo Gintauto Rackevičiaus, matyti, kad nuotrauka daryta greičiausiai antropologinės palaikų analizės metu. Joje matyti tvarkingai ant stalo sudėtos keturių žmonių kaukolės ir kaulai.
„Paskui kažkodėl visuomenei buvo parodyti trijų valdovų palaikai, o vienus apsispręsta paslėpti. Dėl to tas klausimas pavadinime išlieka, nes turime būti korektiški, negalime pasakyti šiandien, kad čia yra Vytauto palaikai. Reikia paprasčiausiai tuos palaikus atrasti. Kur jų ieškoti? Greičiausiai – katedroje. Labai maža tikimybė, kad jų ten nebūtų“, – kalbėjo archeologas.
Giminės DNR – Ukrainoje
Siekiant pagrįsti jo hipotezę ir identifikuoti Vytauto Didžiojo palaikus, archeologų, istorikų ir antropologų grupė planuoja dėl išsamesnių tyrimų tartis su Ukrainos ekspertais.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis pažymėjo, kad Lietuvoje neturime Gediminaičių dinastijos atstovų DNR pavyzdžių, iš kurių galėtume identifikuoti Vytauto Didžiojo palaikus.
„Lietuvoje Gediminaičių, taro jų ir Vytauto giminaičių DNR testų pavyzdžių mes neturime. Kaip nustatysime? Šiaip jau, tokie, sakykim, Gediminaičių dinastijos atstovai guli Kyjivo Pečorų lauros vienuolyne (...) Esame dabar šituos ukrainiečių tyrėjus suvedę su atitinkamais kolegomis Lietuvoje“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.
Kalbama apie Olelkaičius – Gediminaičių dinastijos kunigaikščių giminės, kilusios iš Algirdo anūko, Kijevo kunigaikščio Olelkos Vladimirovičiaus, atstovus.
A. Nikžentaitis sakė gavęs Ukrainos stačiatikių bažnyčios atstovų patikinimą, jog būtų galima paimti Kijevo Pečorų lauroje palaidotų kunigaikščių DNR. „Turime unikalią galimybę, kurios niekada per pastarąjį 100 metų neturėjome – paimti DNR mėginius iš Olelkaičio palaidojimo. Neturėjome todėl, kad per visą tą laikotarpį, per pastarąjį daugiau nei 100 metų, ši laura priklausė Maskvos patriarchatui“, – tvirtino istorikas.
Karališkų insignijų atradimas
ELTA primena, kad 2025 m. sausio pradžioje pranešta, jog gruodį Vilniaus katedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandine, medalionu, žiedu ir karsto lentele, Barboros Radvilaitės karūna, skeptru, valdžios obuoliu, trimis žiedais, grandine ir dviem karsto lentelėmis.
Slaptavietėje taip pat rastos šešios sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
Anot A. Nikžentaičio, yra parengta kompleksinė Vilniaus katedros tyrimo programa, kuri numato ir palaikų, kurie ten bus rasti, identifikavimo darbus, istorinius, archeologinius ir kitokius tyrimus.
Turime didelę didelę tikimybę šiandien jums pristatyti Vytauto atvaizdą.
Tuo tarpu, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniaus arkikatedros tyrimai: XRF, datavimo metodų ir 3D skenerio duomenų panaudojimo galimybės“, pradėti tyrimai siekiant ištirti seniausią Lietuvoje Vilniaus arkikatedros mūrą. Pagrindinis dėmesys atliekant tyrimus bus skiriamas vadinamajam kvadratiniam pastatui – ankstyvajam arkikatedros mūrui, kuris iki šiol išlieka ankstyviausiu mūriniu pastatu Lietuvoje. Tyrėjai sieks atsakyti į daug metų mokslinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę dominančius klausimus: pvz., kas bažnyčios interjere buvo pakeista po architekto Lauryno Gucevičiaus perstatymų, kas ir kada pastatė ankstyviausiąją arkikatedros dalį.
Atliekant tyrimus planuojama panaudoti radiokarbono ir liuminescensinį tyrimų metodus. Taip pat bus atskirai rengiama 3D skeneriu gauto duomenų masyvo apdorojimo metodika.
Tikimasi, kad bus nustatytos Vilniaus arkikatedros statybos etapų absoliutinės chronologijos datos. Planuojama nustatyti skirtingų statybos etapų skirtumus ir koreliacijas, apibrėžti gamybos technologijas atspindinčias cheminių elementų grupes, išryškinti mūrijimui naudotų plytų ir skiedinio kitimo sąsajas. Taip pat planuojama sukurti tikslų arkikatedros 3D modelį, kuriame bus galima talpinti visą turimą archeologinę, architektūrinę, geologinę ir kt. informaciją.
Pradėto įgyvendinti projekto rezultatų tikimasi sulaukti 2026 m. pabaigoje–2027 m. pradžioje. Su atliktų tyrimų duomenimis ketinama supažindinti tiek plačiąją visuomenę, tiek akademinę bendruomenę.
Naujausi komentarai