Verkių rūmų istorija perduota Lietuvos valstybiniam archyvui

Pasak istorikės, ieškodama medžiagos apie Baltarusijos Miro pilį, ji susidraugavo su Lietuvos istorikais, nes Vilniaus Verkių ir Baltarusijos Miro pilies istorijos panašios – Radviloms priklausę dvarai XIX amžiuje atiteko Wittgensteinų giminei.

Ludwigas Wittgensteinas XIX amžiuje vienu metu buvo stambiausias Europos žemvaldys, jam priklausė 1 milijonas 200 tūkst. hektarų žemės. Turėjęs dvarų visoje Europoje iš Vokietijos kilęs kunigaikštis ilgą laiką gyveno Verkių rūmuose Vilniuje. Išvažiuodamas jis išsivežė ir dalį čia buvusių turtų.

„Rūmai buvo puikiai įrengti, čia buvo labai gražių baldų, paveikslų. Labai džiaugiuosi, kad dalis jų šiandien yra mano pilyje Vokietijoje. Taip neprarandu ryšio – vis matau Verkių rūmus paveiksluose, ar kokią skulptūrą, išvežtą iš čia. Mes svarstydavome, kaip atrodo tie rūmai šiandien. Kai atvykome, pamatėme, kad čia išlikę labai daug autentikos“, – sako kunigaikštis Alexanderas Saynas-Wittgensteinas.

Giminės dokumentai atiduoti Koblenco archyvui. Čia istorinės medžiagos ieškojusi Baltarusijos Miro pilių komplekso muziejaus direktorė aptiko dokumentų, kurie priklausė Lietuvai, Verkių rūmams.

„Apie Miro pilį yra tik XIX amžiaus dokumentai, o Verkių – pradedant XVII amžiumi. Tikriausiai, kai didikai perėmė rūmus, tuos dokumentus taip pat gavo. Jų ne tiek daug, bet jie labai reti. Panašu, kad paskutinius du šimtmečius jų niekas net nepervertė, jie pajuodę nuo šimtmečio dulkių“, – pasakoja Miro komplekso muziejaus direktorė Olga Popko.

Baltarusijos mokslininkė rastų dokumentų, nuotraukų faksimiles perdavė Lietuvos valstybiniam archyvui. Perduotoje medžiagoje – žmonių, gyvenusių dvare sąrašai, turto aprašas ir net receptai.

„Inventoriai XVIII amžiaus, aprašantys tai, ką turėjo dvaras, kokie turtai buvo dvare, kokie pastatai buvo dvare, šiandien ne kartą buvo šnekama, kad tie dokumentai padėtų Verkių rūmų atstatymo, ar tai būtų oranžerija, buvusi prie rūmų pastato, ar tai padėtų tolimesnius rūmų tyrimus vykdyti“, – tikina Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.

Pasak vyriausiojo archyvaro, su dokumentais Lietuvoje bus galima susipažinti jau po kelių savaičių.