Sostinėje prasideda metiniai folkloro atlaidai

Antradienį sostinėje prasideda metiniais folkloro atlaidais vadinamas folkloro festivalis "Skamba skamba kankliai".

Rengėjai tikina, kad čia laukiami visi: ir patys mažiausi, ir senoliai, ir folkloru tiesiog gyvenantys, ir tie, kurie dar jo visai nepažįsta. Kiekvienas festivalio lankytojas gali rasti sau įdomiausių renginių - jų šįmet festivalis siūlo per 40.

Pagrindinė „Skamba skamba kankliai” scena šiemet grįžta į Bernardinų sodą, tačiau daug renginių vyks ir kitose erdvėse: Vilniaus rotušėje, bažnyčiose, muziejuose, senamiesčio aikštėse, kiemuose bei gatvėse, A. Mickevičiaus bibliotekoje, Vilniaus universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir kitur.

„47-ojo festivalio programoje gausu renginių, tarp kurių ne tik jau tradiciniais tapę ir festivalio dalyvių pamėgti sutartinių vakarai, Naktišokiai, įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė „Saulytė", bet ir Žemaitijos tradicijoms skirti ypatingi šių metų renginiai: mokslinė konferencija, instrumentinės muzikos koncertas „Grajyk, muzikeli", žemaičių tautodailininkų paroda, sakytinės tautosakos popietė, Žemaitijos metams skirtas didysis festivalio koncertas", - sakė Vilniaus etninės kultūros centro, organizuojančio šį festivalį, direktorė Sandra Daugirdienė.

Vienas ypatingiausių renginių „Iš gyvosios versmės" šiemet suteiks progą pažinti bei palyginti autentiškas žemaičių ir aukštaičių dainavimo tradicijas. Pagrindinė šio renginio idėja, anot etnomuzikologės, profesorės Daivos Vyčinienės, yra „suteikti šiandieniam žiūrovui, dažniausiai - miesto žmogui, itin retą galimybę iš arti pabendrauti su įvairių Lietuvos regionų dainininkais - tikrais "grynuoliais”, išsaugojusiais ne tik būdingą savo krašto repertuarą, ypatingą dainavimo būdą, bet ir menančiais autentišką dainų gyvavimo aplinką, savaip suvokiančiais ir interpretuojančiais jos kaitą." Susitikime Žemaitijai atstovaus dainininkai iš Tverų (Rietavo sav.), o Aukštaitijai - Kėdainių r. Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia".

Pastaraisiais metais tarp jaunimo populiarėjant sutartinėms, jų tyrinėtoja ir aktyvi puoselėtoja prof. habil. dr. D. Vyčinienė tikisi, kad juos sudomins net trys gegužės 24 d. vakarą vyksiantys sutartinių renginiai Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Savo kraštų folklorą pristatys tradicinės muzikos puoselėtojai iš Baltarusijos, Estijos, Graikijos, Sakartvelo, Sardinijos (Italija), Tuvos (Rusija) bei Ukrainos. Viena festivalio organizatorių Eglė Česnakavičiūtė kviečia į koncertus Energetikos ir technikos muziejuje bei Vilniaus rotušėje, taip pat į koncertą „Svetukai mano, rygailio!" Bernardinų sode. Visi mėgstantys šokti kviečiami pasimokyti nematytų šokių žingsnelių naktišokiuose, o patys smalsiausi - nepraleisti renginių „Tradicijų akiračiai: pažinti, suprasti", kuriuose festivalio svečiai pristatys savo tradicinių kostiumų, dainavimo, grojimo subtilybes, pamokins išskirtinių technikų.

Festivalyje pasirodys ir tradicinę kultūrą aktyviai puoselėjančių lietuvių bendruomenių kolektyvai iš Australijos, Lenkijos ir Karelijos (Rusija).

Organizatoriai primena, kad festivalyje tėveliai lengvai ras renginių įvairaus amžiaus vaikams. Ypatingas dėmesys jiems skiriamas gegužės 26 dieną. „Bernardinų sode vaikų laukia judrūs baltiški žaidimai, interaktyvus spektaklis-žaidimas „Kiškio vestuvės" ir įvairios amatų dirbtuvės. Bus galimybė mokytis žalvarinių papuošalų ir nendrinių birbynių gamybos, knygrišybos, vaškinių žvakių liejimo, juostų vijimo ir kitų tradicinių amatų. Šeimų su pačiais mažiausiaisiais laukia vaikučių šokdinimas nešioklėse (renginys „Šoks mažučiai sterblėsna") ir „Taukšt, taukšt katučių" - pažaidinimų (juokinimų, žaidimų su vaiko pirštais, mylavimų) užsiėmimas", - pasakojo Vilniaus etninės kultūros centro viešųjų ryšių koordinatorė Miglė Usonytė.

Festivalyje skambės ne tik autentiškas, „grynas" folkloras, bet ir jo interpretacijos. Festivalio rengėjai tradicinės bei šiuolaikinės muzikos sintezei šįmet skyrė jau tradiciniu tapusį renginį „Eisva mudu abudu", kuriame pasirodo jaunimo grupės, savitai interpretuojančios folklorą, bei specialų erdvinės muzikos projektą „Spengla", kuriame tradicinis dainavimas jungiasi su chorine muzika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių