- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
-
Nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – unikalus Jogailos laikų lobis
Nacionaliniame muziejuje nuo penktadienio eksponuojamas šiemet Vilniaus rajone rastas Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikų lobis.
Kaip skelbia muziejus, rastam lobiui priskirti 62 daiktai, pagrindinė jo dalis – 58 monetos ir du sidabro lydiniai.
Muziejaus numizmatas Eduardas Remecas sakė, kad pagal rastas monetas lobio paslėpimo laiką būtų galima sieti su 1390 metų vasarą vykusiu Vilniaus puolimu.
Lobio vertė tuo metu galėjo siekti apie 120–130 grašių.
„Tuo laiku ši suma buvo didelė. Vien už du rastus pusrublius galima buvo įsigyti kuklų žirgą arba tris jaučius, už vieną denarą – vištą, 60 kiaušinių kainavo apie du grašius, avies kailiniai – 12–15 grašių, 1000 plytų – 25 grašius“, – pranešime teigė E. Remecas.
„Greičiausiai paslėptas lobis galėjo priklausyti pasiturinčiam, o galbūt ir kilmingam asmeniui“, – svarstė jis.
Radinys aptiktas Vilniaus rajone, netoli Raišių, tad ir pavadinimas jam suteiktas pagal geografinę nuorodą – Raišių lobis.
Tiriant Raišių lobio radimo vietą aptikti 62 vienam komplektui priskirtini daiktai, datuojami XIV amžiaus pabaiga.
Muziejaus nuotr.
Tarp monetų – du Prahos grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346), šeši Karolio I (IV) (1346–1378), devyni Vaclovo IV (1378–1419), viena neidentifikuoto valdovo Prahos grašio klastotė.
Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) denarų – 40 kaldinti valdant Jogailai (1377–1392), beveik visos monetos – apie 1388–1390 metus. Trys monetos yra ankstyvesnės, tai – portretinė moneta, datuojama apie 1386–1387 metus, ir dvi monetos su neskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 metus, kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi.
Tuo laiku ši suma buvo didelė. Vien už du rastus pusrublius galima buvo įsigyti kuklų žirgą arba tris jaučius.
Be monetų lobyje yra du XIV amžiaus 4 ketvirčio LDK pusės rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi.
Vertingiausia dalis – monetos
Lobį tyrinėję muziejaus numizmatai vertingiausia jo dalimi laiko būtent monetas ir sako, kad visų Lietuvoje rastų lobių kontekste jis išsiskiria pirmą kartą aptiktais radiniais.
„Pirmiausia, šiame lobyje pirmą kartą Lietuvoje rasti Jono I Liuksemburgiečio Prahos grašiai, o svarbiausia – penki apkarpyti Prahos grašiai. Tai reiškia, kad jie buvo priderinti prie vietos pinigų sistemos. Pirmą kartą lobyje rastos Jogailos monetos su liūtu, kaldintos iki jam tampant Lenkijos karaliumi – iki tol visos šios žinomos monetos rastos ne lobiuose. Na, ir būtina pažymėti, kad didžiąją dalį lobio sudaro būtent LDK laikų Jogailos valdymo metu kaldintos monetos“, – sakė E. Remecas.
Monetos aptiktos ne vienoje krūvoje, o plačiai išskaidytos žemėje dėl toje vietoje vykdytų įvairių žemės darbų.
Pilietiškai pasielgusio ir apie monetų lobį pranešusio asmens, taip pat geranoriškų žemės sklypų, kuriuose rastos vertybės, savininkų bei operatyvių Kultūros paveldo departamento specialistų, Archeologijos centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų pastangomis pirmą kartą Lietuvos numizmatikos istorijoje atlikti tokio masto archeologiniai tyrimai lobio radimvietėje.
„Per beveik mėnesį trukusius archeologinius tyrimus ekspedicijos komanda nuodugniai ištyrė 234 kv. m plotą ir kruopščiai išžvalgė net 5370 kv. m dydžio teritoriją. Būtent archeologiniai tyrimai leido nustatyti, kad visi radiniai yra ne paskiri, o vieno ir to paties lobio dalis“, – teigė muziejaus archeologas Povilas Blaževičius.
Muziejaus nuotr.
„Teritorijoje taip pat aptikta nemažai tuo pačiu laikotarpiu datuojamų buitinės keramikos šukių, molio tinko fragmentų, du geležiniai peiliukai ir keletas kitų smulkių pamestų arba išmestų dirbinių“, – sakė jis.
Muziejininkai svarsto, kad lobis gali būti ne visas – greičiausiai dirvą, kurioje jis rastas, ilgą laiką arę žemdirbiai dalį dirbinių jau bus radę anksčiau, bet kadangi smulkias monetas sunku pastebėti, nemaža dalis jų žemėje išliko nepastebėtos iki šiol.
Muziejininkų teigimu, galima drąsiai teigti, kad tai išskirtinės sudėties ir vienas įdomiausių XIV amžiaus pabaigos lobių, rastų Lietuvoje.
Su Raišių lobiu iki rugpjūčio 1 dienos lankytojai galės susipažinti Istorijų namuose Vilniuje. Vėliau radinių laukia detalesni tyrimai, tvarkymas ir restauravimas bei medžiagos publikavimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...