MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“

  • Teksto dydis:

Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paieškų, sugrįžimo į gamtą, pagonybės idėjų atgimimo ir sąmokslo teorijų sąveika.

Baltijos šalių kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) kuruojama paroda interpretuoja meno kūrinius per vadinamojo konspiritualumo (angl. conspirituality), arba konspiracinio dvasingumo, prizmę. Ši sociologų įvesta sąvoka nurodo į pastaraisiais metais sparčiai plintantį, daugiausiai internetinį judėjimą, kurį kursto nusivylimas politinėmis sistemomis ir augantis susidomėjimas alternatyviu gyvenimo būdu. Jo reikšmė itin sustiprėjo po COVID-19 pandemijos.

„Gyvename vis neramesniais laikais, dėl to vis daugiau žmonių ramybės ir prieglobsčio ieško gamtoje, dvasingumo praktikose ar net alternatyviose pasaulėžiūrose. MO mažojoje parodoje tyrinėsime, kaip šie visuomenės procesai atsispindi Baltijos šalių mene. Šia tema neprisiimame vienareikšmiškos pozicijos, nesiekiame griežtai kritikuoti ar vien tik palankiai vertinti parodoje nagrinėjamų reiškinių. Priešingai, paroda veikia kaip erdvė apmąstymams ir dialogui, kurioje pristatomi skirtingų kartų menininkų požiūriai", – sakė MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Gamta tapo vieninteliu tyru prieglobsčiu – panašiai, ko gero, kaip sovietinės okupacijos laikais.

Pasak parodos „Žemyn triušio urvu“ kuratorių, esama nemažai pavyzdžių, kaip žmonės, iš pradžių patraukti sveikatingumo praktikų, tokių kaip joga, meditacija ar kiti savipagalbos metodai, galiausiai pasineria į sąmokslo teorijų naratyvus. Ši tendencija atspindi platesnius kultūrinius pokyčius, kuriuose taip pat sutinkamas skeptiškas požiūris į valdžią ir mokslą, alternatyvaus mąstymo paieškos.

„Sveikatingumo kultūros ir sąmokslo teorijų, skleidžiamų kraštutinės politinės dešinės, susiliejimas išryškina sudėtingą šiuolaikinių įsitikinimų ir net tikėjimo prigimtį. Daliai visuomenės gali atrodyti, kad už kiekvienos nepažįstamos tvarkos ar reiškinio visuomet slypi blogis – nesvarbu, ar kalbama apie mokslą, politiką, ar technologijas", – teigė parodos kuratorės.

Nors parodos temos glaudžiai susijusios su šiandieninės visuomenės pokyčiais, romantiška idėja atsigręžti į gamtą kaip į prieglobsčio vietą buvo aktuali ir sovietinės okupacijos metais.

„Išsikėlimas iš miesto, gyvenimas pagal gamtos ciklus ar natūralių ingredientų naudojimas išpopuliarėjo prasidėjus pandemijai – tuo metu iš naujo buvo atrastos „tikrosios“ vertybės. Gamta tapo vieninteliu tyru prieglobsčiu – panašiai, ko gero, kaip sovietinės okupacijos laikais. Čia galima rasti atitinkamą ryšį su procesais, vykusiais dar septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, kai ekologiniai, su aplinka susiję klausimai tapo visai visuomenei rūpimomis temomis. Jos persipynė su tautinio atgimimo šaknimis, kurios taip pat, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsispindėjo mene“, – pastebėjo kuratorių kolektyvas.

Parodoje „Žemyn triušio urvu“ bus pristatomi menininkių Līgos Spundės, Anastasios Sosunovos, Viktorijos Daniliauskaitės, Darjos Popolitovos, Aistės Ramūnaitės, Vitos Zaman, Katrīnos Neiburgos, Lauros Põld, Nijolės Valadkevičiūtės ir Gertrūdos Gilytės darbai.

Balandžio 11 d. 18 val. MO muziejuje įvyks parodos atidarymo renginiai. Juos pradės diskusija su kuratorių komanda ir menininkėmis Darja Popolitova bei Anastasia Sosunovą, moderuojama menotyrininko Valentino Klimašausko. Po diskusijos MO muziejaus lankytojų lauks performatyvios menininkių dirbtuvės – Darjos Popolitovos 3D papuošalų būrimas ir Aistės Ramūnaitės portretų piešimas pagal aurą.


Šiame straipsnyje: Mo muziejusparodagamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių